Vokietijos automobilių klubo „ADAC“ duomenimis, šioje šalyje 2024 metų vasarį buvo įregistruota šiek tiek daugiau nei 27 000 naujų elektromobilių, arba 15 proc. mažiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Apskritai, elektromobilių rinkos dalis sumažėjo nuo 22,6 proc. iki 12,6 proc.
Vokietijos federalinės automobilių transporto tarnybos duomenimis, 2024 m. sausio 1-ą dieną, elektromobilių dalis Vokietijos automobilių parke sudarė mažiau nei 3 procentus.
Pardavėjai elektromobiliais nepatenkinti
„Berliner-zeitung“ redakcijos žurnalistai siekdami sužinoti sumažėjusios elektromobilių paklausos priežastis kreipėsi į keletą automobiliais prekiaujančių įmonių atstovų, kurie sutiko anonimiškai pasidalinti savo nuomone.
„Mes parduodame tik labai nedidelį kiekį elektromobilių“, – atskleidė automobiliais prekiaujantis vadybininkas.
„Paklausa nėra didelė, o pačios transporto priemonės iš vairuotojų reikalauja pernelyg didelių prastovų. Vienintelė išimtis – „Tesla“. Tačiau jų paklausą ganėtinai sunku nuspėti dėl dažnai keičiamos kainodaros“, – tęsė jis.
„Kaip ir anksčiau, elektromobiliai nėra mūsų prioritetas“, – pridūrė jis.
Savo tapatybės nenorėjęs atskleisti pardavėjas nebuvo vienintelis, kuris buvo nepatenkintas elektromobiliais: „Jų tiesiog neįmanoma atsikratyti“, – pabrėžė gerokai mažesnio mastelio automobilių verslą valdantis pašnekovas.
„Norėjau elektromobiliams suteikti dar vieną šansą, todėl įsigijau „BMW i3“, tačiau salone jis prastovėjo ištisus metus. Galiausiai, jį turėjau parduoti su 5 000 eurų nuostoliu“, – savo patirtimi dalinosi pardavėjas.
„Mobile.de svetainėje buvau suradęs „Mercedes-Benz EQE“ automobilį, kurio skelbimą išsisaugojau, jog galėčiau vėliau surasti, jeigu nuspręsiu jį nusipirkti. Tuomet jo kaina buvo 140 000 eurų, tačiau kai po dviejų mėnesių patikrinau tą patį skelbimą, jo kaina buvo sumažinta iki 89 000 eurų.“
„Aš nebeturiu noro pardavinėti elektromobilius. Jų tiesiog negali atsikratyti“, – pabrėžė jis.
Tradicinių automobilių paklausa – gerokai didesnė
Vokietijos automobilių gamintojams, vis dar, siūlant platų vidaus degimo variklių pasirinkimą, pirkėjai yra linkę mieliau rinktis tradiciniais degalais varomus automobilius. Vokietijoje vasario mėnesį buvo parduoti 77 tūkst. naujų automobilių su benzininiais varikliais, arba 2,3 proc. daugiau negu praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Vokietijoje taip pat išaugo dyzelinių automobilių paklausa – 9,7 proc. arba iki 42 000 vienetų. Apskritai, jų rinkos dalis išaugo iki 19,4 proc. (benzininių rinkos – 35,5 proc).
Likusi rinkos dalis atitenka hibridiniams arba iš tinklo įkraunamiems hibridams, kurių paklausa nėra pati didžiausia, tačiau akivaizdu, jog Vokietijos vairuotojai prioritetą teikia tradicinėms transporto priemonėms.
Populistai nori atšaukti variklių draudimą
Vos prieš vienerius metus buvo priimtas sprendimas, kuris įpareigos automobilių gamintojus nuo 2035 metų visoje Europos Sąjungos teritorijoje nebepardavinėti automobilių, turinčių vidaus degimo variklį. Nors Europos Sąjunga padarė išimtį sintetiniams degalams, tačiau šiandien dar nėra aišku kokios taisyklės ir išimtys bus jiems taikomos. Tai planuoja padaryti tik 2024 metų rudenį.
Vis dėlto, vidaus degimo variklių draudimo procesą ir eigą iš šalies stebėję Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos, artėjant rinkimams į Europos Parlamentą, žaliuoju kursu nepatenkintus vairuotojus siekia patraukti į savo pusę ir teikia planą, su kuriuo norėtų visuotinį draudimą atšaukti.
Partijos narių spaudimą jaučia ir Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, kuri neseniai išreiškė norą 2026 m. peržiūrėti elektra varomų transporto priemonių indelį siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą transporto sektoriuje.
Trumpai tariant – Europos Komisija nori įsitikinti, ar elektromobiliai, iš tiesų, yra tokie ekologiški, kaip buvo manoma ir kalbama iki šiol. Tik atlikus išsamų tyrimą bus aišku ar kalbos apie vidaus degimo variklių draudimo atšaukimą yra realios. Nebent Europos Parlamente pasikeis politinės jėgos, kurios šios iniciatyvos imsis greičiau.
