Kitų metų liepą pradės veikti Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, pagal kurią šiose šalyse bus suvienodinti importo mokesčiai ir įvežamiems automobiliams. Niekas nežino, kaip pasikeis situacija po tos dienos. Šiandien pirkėjų iš Baltarusijos ir Kazachstano yra, automobilių prekiautojams svarbu juos išsaugoti.
Šiauliai: siekis — susigrąžinti pirkėjus
Pasak automobilių pardavėjų, Šiauliuose prekyba automobiliais atsigauna, tačiau problema išlieka — kaip vėl prisivilioti buvusius pirkėjų srautus iš Baltarusijos, Kazachstano ir kitų kaimyninių valstybių.
„Pirkėjų srautas pamažu didėja, bet nėra toks, koks buvo seniau. Įvedus pereinamąjį laikotarpį Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungai, pirkėjai iš šių šalių aktyviau pradėjo pirkti automobilius“, — sako automobilių pardavėjas Aleksejus.
Anot prekiautojų, daugiausiai automobilių nuperka kazachai ir baltarusiai, atvažiuoja latvių, lenkų. „Gerai, kad yra iš Jungtinių Amerikos Valstijų parvežtų automobilių, kitaip kazachams, kurie perka tik benzinu varomus automobilius, nelabai turėtumėme ką pasiūlyti“, — sako Aleksejus. Pasak jo, Europoje dabar labai sunku rasti benzininių automobilių, pagamintų 2001 — 2007 metais, kadangi šiuo laikotarpiu Europoje buvo pradėta gaminti daug dyzeliniu kuru varomų automobilių.
„Šioje aikštelėje beveik iš trijų šimtų automobilių, benzinu varomus suskaičiuotumėte ant vienos rankos pirštų“, — sako Aleksejus. Dyzeliniais automobiliais labiausiai domisi lenkai, lietuviai, baltarusiai, jie ir nuperka didžiąją dalį.
Kalbinti automobilių pirkėjai skundėsi, kad Šiauliuose pardavimo aikštelių labai mažai ir automobilių prieinamomis kainomis pasirinkimas mažas, „be poros tūkstančių eurų nieko padoresnio neįsigysi“.
Anot automobilių pardavėjo Vytauto, Šiauliai yra nelabai patogioje geografinėje vietoje, mažas pirkėjų srautas. „Iki krizės daug automobilių išpirkdavo latviai, dėl palankios bankų paskolų politikos, žmonės ėmė paskolas ir pirko gerus 3 — 5 metų automobilius. Radviliškio automobilių turgus ir Šiaulių miesto automobilių pardavimo aiktelės klestėjo, į miestą užsukdavo ir nemažas būrys kitų kaimyninių šalių pirkėjų“, — pasakoja pardavėjas Vytautas.
Dabar pasikeitė pirkėjų srautai, latvių labai sumažėjo, o lenkai, baltarusiai, kazachai važiuoja į Kauną, Marijampolę arba Tauragę, kuri garsėja prancūziškų automobilių pardavimo aikštelių gausa. „Tauragėje apie 70 automobilių pardavimo aikštelių, nors miestas už Šiaulius kelis kartus mažesnis, bet sugebėjo rasti savo nišą rinkoje, pasidarė “mažąją Prancūziją “ Lietuvoje“, — pasakojo Vytautas.
Marijampolė: šiauliečiai — amerikietiškų automobilių tiekėjai
„Šiauliečiai Marijampolės automobilių pardavimo aikšteles aprūpina iš JAV parvežtais automobiliais, jie — pagrindiniai tiekėjai“, — sako Ramūnas Neveckas, Marijampolės automobilių turgaus serviso direktorius. Anot pašnekovo, kazachai perka mašinas iki dešimties metų tik benzinu varomus iki 2700 kubinių centimetrų variklio tūrio.
„Jeigu ir toliau sulauksime tokio pirkėjų srauto iš Kazachstano ir Baltarusijos, viskas bus gerai“, — sako Marijampolės automobilių turgaus serviso direktorius.
Rietavas: užsieniečiai lankosi retai
Rietavo turgaus direktorius Zigmonas Dirvonskas sakė, kad į šį turgų kazachai ir baltarusiai užklysta retai. „Pas mus automobilius perka ir parduoda daugiausiai vietiniai ir aplinkinių rajonų gyventojai. Dažniausiai mašinos yra atvaromos sava eiga, pasitaiko vienas kitas autovežis, bet palyginus su praėjusiais gerais laikais — labai nedaug“, — sako turgaus direktorius.
Pasak pašnekovo, Rietavo turguje prekyba automobiliais sudaro ketvirtadalį turgaus pajamų. „Galėtų būti geriau, bet kol kas nebankrutuojame“, — sakė Z. Dirvonskas.
Kaunas: pirkėjų antplūdis...
Pasak turgų valdančios bendrovės direktoriaus Valentino Naujanio, į Kauno turgų atvyksta pirkėjų iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Kirgizijos, Tadžikijos, didžiausią dalį sudaro pirkėjai iš Kazachstano ir Baltarusijos.
„Priėmus įstatymą dėl naujos muitų sąjungos, labai sumenko iš Kazachstano atvykstančių pirkėjų. Pusę metų jų srautas buvo sustojęs“, — sako Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės direktorius. Įvedus pereinamąjį laikotarpį muitų sąjungos įsigaliojimui iki 2011 liepos, pirkėjai iš Kazachstano vėl grįžo. “Skirtumas tas, kad dabar, pereinamojo laikotarpio metu, vienas asmuo gali įsivežti vieną automobilį. Jeigu anksčiau automobilius pirkdavo įmonės vardu, tai dabar į Kazachstaną išvežant vagoną su nupirktais automobiliais kiekvienas turi būti perkamas atskiro fizinio asmens vardu. Kazachų prekeiviai juos registruoja brolių, seserų, dėdžių ir senelių vardu“, — pasakojo V. Naujanis.
Baltarusiai domisi visų markių automobiliais — perka ir vokiškus, ir prancūziškus, ir japoniškus. Svarbiausias prioritetas — dyzelinis variklis. „Kazachus labiausiai domina vokiški automobiliai ir tik su benzininiais varikliais, pagaminti 2001— 2007 metais. Senesniems ir naujesniems taikomi didesni muitų mokesčiai“, — aiškino V. Naujanis.
ES šalių pirkėjai dažniausiai perka automobilius sau, o ne perparduoti. Pasak V. Naujanio, lietuviai ištikimi „Volkswagen“, “Audi“, “Opel“ automobiliams. Direktoriaus duomenimis, vietiniai pirkėjai sudaro 30 procentų Kauno automobilių turgaus pirkėjų. Jis prognozuoja, kad Lietuvoje parduodami automobiliai tik brangs, nes jų kiekis dar nepatenkina viso poreikio.
... ir problemos
Viena didžiausių problemų, pasak Kauno automobilių turgaus direktoriaus, kad pastaruoju metu labai trūksta automobilių, parvežamų iš Vakarų Europos.
„Jei anksčiau per mėnesį pardavėjas sugebėdavo parvežti keturis autovežius, tai dabar būna labai gerai, jei surenka pusantro, du. Lietuviai Europoje susiduria su didele konkurencija, nes iš buvusios Jugoslavijos, Bulgarijos, Čekijos, Slovakijos atvykstantys automobilių pirkėjai išgali mokėti didesnę kainą nei mūsiškiai“, — sako V. Naujanis. Kainos skirtumas atsiranda todėl, kad net 70 procentų automobilių vežama per Lietuvą tranzitu, tuo tarpu pietų europiečiai veža automobilius į savo šalis vietiniams gyventojams.
„Lietuvio prekiautojo atvežtą automobilį perka kazachas, kuriam reikia sumokėti muitą išvežant automobilį į savo šalį, o mūsų prekiautojas turi nuo automobilio uždirbti. Automobilis labai pabrangsta“, — sako turgaus direktorius.
Pasak Kauno automobilių turgaus direktoriaus, vidutiniškai nuo vieno automobilio Lietuvoje pardavėjai uždirba apie 300 — 400 eurų. Tik uždarbis nėra pastovus — vienas automobilis gali atnešti nemažą pelną, bet kitą parduodamas patiri nuostolį.
Paulius MARTINAITIS
