„Fitment“, „stretch“ ir „hellaflush“
„Stance“ turi ir daugiau taisyklių. Pavyzdžiui, atpažįstant, kokiam stiliui priklauso automobilis, itin svarbus rato arkos krašto, padangos ir ratlankio santykis. Idealiausiu atveju automobilio rato arkos kraštas turėtų būti tiksliai tarp ratlankio krašto ir padangos.
„Tai dar vadinama „fitmentu“, – pastebi Domas Juzėnas, ratų restauravimo dirbtuvių „Wheel works“ savininkas. – Tiesa, mada čia keičiasi labai greitai. Dabar, pavyzdžiui, naujausios tendencijos rodo, kad rato arkos kraštas turėtų tiksliai atitikti ratlankio kraštelį.“
„Instinct Society“ neslepia, kad kartais geram „fitmentui“ neužtenka vien sužeminti automobilio pakabą. Prireikia koreguoti ratų išvirtimo kampą, išnešti juos plačiau į išorę, o kartais ir montuoti siauresnę padangą ant platesnio ratlankio.
„Tai „stretchas“ (angl. stretch – tempti, platinti) – aiškina D. Juzėnas. – Kai kurie automobilistai padangas taip „tempia“ bandydami užsidėti plačius ratlankius, kiti – dėl „fitmento“. Bet dalis padangas tempia visai nesidomėdami, ar jo automobiliui tas tinka, ar gražu, ar ne, vien dėl to, kad tai dabar madinga.“
J. Beneckas priduria, kad pirmieji siauresnes padangas ant platesnių ratlankių užtempinėti pradėjo sportininkai. Šių automobiliai lenktynių trasoje su sumontuotais platesniais ratais buvo stabilesni, tačiau padangos tokiems ratlankiams brangiai kainavo, tad imta naudoti siauresnes. Tada, juokiasi „Instinct Society“ narys, pastebėta, kad tai ne tik naudinga, bet ir gražu.
Kartais „stance“ kultūros atstovai užsimano ant automobilio montuoti gerokai šiam per plačius ratus. Tokiu atveju važiuoti nepjaustant ratų arkų kraštų padeda nemažas ratų išvirtimas.
„Tai – „hellaflush“. Kiek leidžia važiuoklė, pakabos dalys, ratų išvirtimo kampas daromas toks, kad būtų išgautas idealus arkos, ratlankio ir padangos santykis“, – aiškina „Wheel Works“ savininkas ir priduria, kad neretai taip sumontuoti ratai reiškia, kad automobilis važiuos ne visu padangos plotu, o jos briauna.
Lietuvos gatvėse – nedaug
Automobilių su panašiomis modifikacijomis Lietuvoje ne itin daug. „Instinct Society“ pastebi, kad lietuviai mieliausiai daro tai, ką matė interneto forumuose ar apie ką skaitė, savų idėjų ne tiek ir daug. Anot klubo narių, daug ką čia lemia turimi finansai, mat dažniausiai tobulinti savus automobilius ryžtasi jauni vairuotojai.
„Pavyzdžiui, studentai, kurių finansai riboti, negali visapusiškai tobulinti automobilio, todėl neretai pasilieka po kapotu mažo darbinio tūrio dyzelinį variklį, o tobulina išvaizdą, – kalba D. Juzėnas. – Susideda žeminančias spyruokles, platintus skardinius ratlankius ir pan.“
Jam antrina J. Beneckas, pasak kurio, net ir turintys užtektinai pinigų automobilistai dažnai bijo imtis iniciatyvos ir išsišokti, išsiskirti iš minios.
Vertindami lietuvių kuriamus projektinius automobilius „Instinct Society“ teigia, kad variklio skyrių tobulinimo darbai pasiekia retai. Daug dažniau keičiama automobilio išorė, o nuo „lindimo“ į variklio skyrių stabdo modifikacijų kainos.
„Taip dažniausiai projektai ir baigiasi. Išdailina automobilį ir „numeta“, o vėliau ima kitą, nes dar norisi pažaisti“, – pastebi Martynas Strigas, vienas iš automobilistų klubo narių.
Jokių „rėkiančių“ spalvų
Vienas esminių skirtumų tarp lietuvių ir vakariečių, sako automobilistai, kad Vakaruose žmonės automobilinius projektus neretai puoselėja ir 10-15 metų. Lietuvoje gi vieno žmogaus rankose automobilis užsibūna maždaug porą sezonų, todėl viską stengiamasi daryti labai greitai.
Be to, pastebi „Instinct Society“, lietuviai dažnai nepasitiki savimi – vaikosi madų ir labai kreipia dėmesį į kitų nuomones, pavyzdžiui, klausia, kokia spalva dažyti automobilį ar ratlankius.
„Tas blogiausia. Juk iš tiesų spalva turi tikti pačiam žmogui, ne kažkam kitam, juk sau jis ir dailina automobilį“, – stebisi M. Strigas.
Paklausti, kaip 2015 m. sezoną pataikyti į madą, „Instinct Society“ surimtėja. Jie vis dar laikosi nuomonės, kad teisingai sužeminta pakaba, dailūs ratlankiai ir tvarkingas kėbulas daugumą automobilių paverčia akį traukiančiais. Visgi, tendencijų, į kurias verta kreipti dėmesį, yra.
„Reikia neplatinti skardinių ratlankių ir nedažyti nei jų, nei automobilio kėbulo visokiom oranžinėm ir kitom „rėkiančiom“ spalvom“ – tokius dalykus reikėtų užmiršti“, – pataria J. Beneckas.
Ratlankius restauruojantis D. Juzėnas priduria, kad vis dar populiarūs ratlankiai, turintys platų kraštą (vadinamąją palangę), tačiau vis dažniau žmonės nusprendžia rinktis ne pigius padirbinius iš Kinijos, o tikrai kokybiškus ir gana brangius ratlankius.
„Žmonės investuoja į tikrai kokybiškus gaminius. Ir pradeda rinktis ratlankius atsižvelgdami į automobilio išvaizdą“, – tikina jis.
