Matote, devintame dešimtmetyje sparčiai suklestėjęs visiems įkandamų, bet sportiškų automobilių segmentas paskatino kone visus gamintojus pristatyti bent po vieną modelį, kuris patenkintų tuometinių vairuotojų poreikius.
Devinto dešimtmečio pabaigoje „Volkswagen“ pristatė „Corrado“, netrukus „Nissan“ ant stalo pateikė pirmos kartos „Nissan SX“, o „Toyota Celica“, „Ford Capri“ ar „Honda Prelude“ buvo puikiai žinomi ir mylimi, tačiau „Opel“ pasiūlymas buvo truputėlį kitoks.
Matote, „Opel“ inžinieriai, siekdami optimizuodami būsimo kupė gamybos kaštus, „Calibra“ kupė sulipdė iš jau gaminamų komponentų kratinio. Vietoje specialiai šiam modeliui sukurto variklio „Calibra“ gavo kone kiekviename „Opel“ modelyje randamus motorus. Tą patį buvo galima pasakyti ir apie pavarų dėžes, pakabos komponentus. Netgi platforma, ant kurios buvo sukurta „Calibra“, buvo naudojama projektuojant „Opel Vectra“ ir netgi „Saab 9-3“.
Tokiu būdu „Opel“ iškart kelis kartus sumažino automobilio priežiūros kaštus, galėjo neinvestuoti į visiškai atskirą konvejerio liniją bei užtikrino, jog automobilio kaina būtų gerokai mažesnė už pagrindinių konkurentų.
Galiausiai, automobilio autorių pasididžiavimu tapo rekordiškai mažas oro pasipriešinimo koeficientas, siekiantis 0,26. Kad ir kaip neįtikėtinai tai skambės, tačiau šį rodiklį automobilių gamintojai pagerino tik 1999-aisiais, kai „Honda“ pristatė ypatingai aerodinamišką „Insight“.
Sportiškoji „Calibra“ tapo sėkmingo projektu pavyzdžiu. Nuo 1989 iki 1997 metų „Opel“ sugebėjo pagaminti daugiau nei 230 tūkst. „Calibra“ egzempliorių, kai tuo tarpu „Volkswagen“ į bendro naudojimo kelius išleido tik 97 tūkst. „Corrado“ vienetų.
Nepaisant komercinės sėkmės, „Opel“ taip ir nepristatė antrosios kartos „Calibra“. Šio modelio vietą užėmė „Opel Astra“ kupė, kuri buvo suprojektuota bendradarbiaujant su „Bertone“ dizaino studijos meistrais. Nors šis sprendimas leido pažymėti varnelę ties magiškai skambančia „įperkamas kupė“ fraze, tačiau jis tikrai nesugebėjo pakartoti „Calibra“ sėkmės.
Vis dėlto, jeigu kada nors svarstėte ar „Opel“ inžinieriai kada nors galvojo apie antros kartos „Calibra“, šį kartą mes išsklaidysime jūsų abejones. „Opel“ inžinieriai ne tik svarstė apie „Calibra“ įpėdinį. Jie netgi sukūrė pilnai funkcionuojantį prototipą, kuris taip ir liko prototipo stadijoje.
Kaip ir pirmoji „Calibra“ karta, taip ir antroji buvo suprojektuota ant tuomet gamintos „Opel Vectra“ modelio bazės. Varikliai, pakabos komponentai, pavarų dėžės ir kiti svarbūs agregatai būtų atkeliavę iš visiems pažįstamos „Opel Vectra“, tačiau inžinieriams pakoregavus pavarų dėžės perdavimo skaičius, sumontavus standesne spyruokles bei sumontavus daugiau džiaugsmo keliančią išmetimo sistemą, jiems būtų pavykę sukurti automobilį, kurį drąsiai laikytume „Opel Calibra“ įpėdiniu.
Tad kodėl „Opel“ taip ilgai slėpė antros kartos „Calibra“ prototipą? Kodėl apie jį girdime tik dabar? Priežasčių, ko gero, yra ne viena ir ne dvi. Galbūt tuometiniai vadovai nenorėjo anksčiau laiko nudžiuginti „Opel“ fanų, kurie tikėjosi sulaukti antrosios kartos „Calibra“? Galbūt „Opel“ inžinieriai nebuvo patenkinti galutiniu rezultatu, jog jie net nesvarstė apie galimą automobilio demonstraciją tarptautinėje parodoje.
Kad ir kokį pasiteisinimą šiandien išgirstume iš „Opel“ vadovų, mes net neabejojame, jog devynis kartus pagalvojantys ir dešimtą kartą veikiantys vokiečiai priėmė sprendimą, kuris tuomet atrodė logiškiausias.
GALERIJA
