Tik nereikia apsigauti – už tokią kainą įprastai siūloma nevažiuojanti transporto priemonė, kuri daugiausia tinkama detalėms arba utilizavimui. Bet yra pasiūlymų, kai automobilį šiek tiek paremontavus galima prikelti antram gyvenimui.
Pamatykite, kaip atrodo Lietuvoje parduodami automobiliai iki 300 eurų – išskirtinėje nuotraukų galerijoje:
Tiesa, pigiausių Lietuvoje parduodamų automobilių atveju, kosmetinio remonto tikrai nepakaks. Tad sumokėję 150-300 eurų, greičiausia, turėsite investuoti dvigubai ar trigubai daugiau, jog jūsų pirkinys atliktų savo pagrindinę funkciją.
Tinkami ne tik dalims
Susisiekėme su automobilius iki 300 eurų parduodančiais asmenimis. Prienuose gyvenantis vyras senutėlį „Citroen ZX“ (1991 m. gamybos) siūlo už 200 eurų. Pardavėjas sąžiningas, jau skelbime praneša, kad nėra techninės apžiūros, akumuliatoriaus, neveikia šildymo sistema.
„Gal atsiras, kas nepatingės atvykti ir už 200 eurų pasiims šitą automobilį. Juk galima dalis išsirinkti, o kėbulą priduoti į utilizavimo centrą. Pats neturiu kada tuo užsiimti, o ir transportavimas brangiai atsieitų. Bet kol kas rimtų skambučių sulaukti neteko“, – pasiguodė beveik 30 metų senumo automobilį parduodantis vyras.
Klaipėdoje už 300 eurų parduodamo „Volvo“ automobilio savininkas siūlo dar važiuojančią transporto priemonę. Pardavėjas tikina, kad 1997 m. gamybos automobilis puikiai veikia tiek su benzinu, tiek su dujomis. Atkreipiamas dėmesys, kad techninė apžiūra baigiasi šių metų balandžio 1-ąją. Prie defektų savininkas paminėjo supuvusius slenksčius.
Nelengva misija
Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis atkreipė dėmesį, kad iš esmės, tuos automobilius, kurie kainuoja kelis šimtus eurų, parduoda tam tikru klausimu neapsisprendę savininkai:
„Pardavėjai, kaip taisyklė, yra tie, kuriems sunku apsispręsti – utilizuoti tokią transporto priemonę patiems, ar nusiimti sau nuo pečių tam tikrą vargą ir pamėginti ją kažkam parduoti. Parduoti 200-300 eurų kainuojantį automobilį nusprendžia tie, kurie nenori ieškoti būdų, kaip nugabenti įprastai nevažiuojančią transporto priemonę iki utilizavimo centro.“
Parduodami daugiau detalėms bei utilizavimui skirtą transporto priemonę jos savininkai, anot M. Buzelio, gali uždirbti keliais eurais daugiau nei pasirinkę utilizuoti transporto priemonę.
„Nusprendus utilizuoti transporto priemonę patiems, nemenką dalį išlaidų sudaro automobilio nugabenimas iki utilizavimo centro. Tad pardavus tokią transporto priemonę galima ne tik sutaupyti transportavimo išlaidoms skirtus pinigus, bet ir nemažai laiko“, – svarstė M. Buzelis.
Anot tv3.lt pašnekovo, surasti pirkėją tokiai transporto priemonei, nepaisant nedidelės kainos, yra nelengva misija:
„Tokia transporto priemonė įprastai neturi akumuliatoriaus, yra nevažiuojanti, be draudimo ir techninės apžiūros. Tad pirkėją gali dominti nebent detalės, bet ne pats automobilis. Atkreipčiau dėmesį, kad tokie automobiliai įprastai yra parduodami regionuose. Miestuose daug tokių pasiūlymų nerasite.“
Prognozė 2019 metams
Autoplius.lt pateiktoje 2019-ųjų apžvalgoje pabrėžiama, kad šiemet laukiama dinamiškos akceleracijos naujų bei naudotų automobilių prekyboje. Ateinantis pavasaris turėtų pralaužti ne vieną iki šiol galiojusį rekordą.
Tačiau reikia nepamiršti gegužės mėnesio. Lietuvos prezidento rinkimai gali stipriai pakeisti vyriausybę bei jos planus. Pavyzdžiui, praretinti seną ir stipriai dūmijantį Lietuvos autoparką. Padidinti ekologiškų automobilių pardavimų apimtis ir sudaryti patrauklesnes sąlygas jų įsigijimui.
Tokių tikslų siekimas, be jokių abejonių, smarkiai pakoreguotų Lietuvos automobilių rinką. Jeigu senos transporto priemonės taptų ekonomiškai nepatraukliomis, smarkiai pasikeistų importo apimtys. Vietoje daugybės senienų, kurios dabar sudaro daugiau nei pusę importo rinkos, tikėtina, jog būtų įvežami naujesni modeliai, tačiau bendras nuolatinei registracijai įvežamų automobilių srautas sumažėtų.
Kita vertus, nauji mokesčiai gali sudaryti tvirtą pagrindą naujų ekonomiškų bei mažai teršiančių automobilių subsidijavimui. Tokiu atveju už naujų elektromobilių bei hibridų pagausėjimą keliuose būtų atsakingi labiausiai teršiančių automobilių savininkai. O gana niūriomis spalvomis padailintam Lietuvos autoparkui būtent to ir trūksta.
