Sakyti, kad „Bugatti Veyron“ nepaisė tradicijų yra lygiai tas pats, kaip sakyti, kad „Konkordas“ yra gerokai greitesnis nei „Cessna“. Tačiau kitaip neįmanoma apibūdinti tokio didelio technologinio žingsnio į priekį. „Veyron“ aukštai pakėlė hyperautomobilių kartelę, ne tik dėl dar nematyto galingumo variklio, bet ir dėl kitų inžinerinių stebuklų. Net ir praėjus aštuoniems metams nuo automobilio pasirodymo, jo tiesioginiais konkurentais yra vos saujelė modelių.
„Bugatti‘ markė yra daugiau nei šimto metų senumo, tačiau gamintojas ne visada buvo aktyvus, tiksliau tik mažąją dalį firmos gyvavymo buvo gaminami automobiliai. Jos įkūrėjas Ettore Bugatti, buvo italas, gimęs Milane. Jam valdant įmonę, „Bugatti“ sukūrė ne vieną gražų automobilį, kuris buvo kartu ir greitas, nes gamintojo lenktynių padalinys turėjo didžiulius išteklius. Beje, „Bugatti“ laimėjo „Le Mans“ dvidešimt keturių valandų lenktynes 1937 ir 1939 metais su „Type 57C“ automobiliu.
Krizė ir Antrasis Pasaulinis karas po truputėli privedė „Bugatti“ prie bankroto, tačiau nustojus gaminti automobilius, firmos vardas atsirado ant lektuvų dalių. Taip pat šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo keletas bandymų atgaivinti automobilių gamybą, tačiau dėl pasenusios technikos, to nepavyko padaryti. Iki pat 1987 metų, „Bugatti“ vardas buvo praktiškai išnykęs iš automobilizmo žemėlapio, kuomet prekinį ženklą įsigijo italų verslininkas Romano Artioli.
Ir štai, praėjus keleriems metams, 1991 metais pasauliui buvo pristatytas pirmasis modernus „Bugatti“, pavadinimu „EB110“. Nors automobilio dizainas yra kritikuojamas iki šiol, tačiau panaudoti techniniai sprendimai tam laikmečiui buvo dar nematyti. „EB110“ turėjo 3,5 litro kubatūros dvylikos cilindrų V12 tipo variklį su 60 vožtuvų (5 vienam cilindrui). Agregato sudėtingumas čia nesibaigia – ant jo buvo užmautos keturios turbinos. Neveltui jį projektavo italai... Žodžiu, visa ši inžinerinė mišrainė gainiojo 553 kūmelius. Tačiau ir vėl susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, kurios privedė kompaniją prie bankroto 1995 metais.
1998 metais „Volkswagen“ buvo ant bangos, supirkinėdama kitas įmones, tarp kurių atsirado ir „Bugatti“. Naujieji šeimininkai iškart ėmesi darbų ir jau tais pačiais metais pristatė „EB118“ konceptą, turėjusį dar nei viename automobilyje nematytą W18 tipo aštuoniolikos cilindrų variklį. Atlikus nuodugnius bandymus, buvo nuspresta atsisakyti šio variklio dėl jo nepraktiškumo (bent taip skelbiama oficialiai). Tiek pirmoji koncepcija, tiek tyrimai reiškė kelionės pradžią link „Veyron“ modelio, pasirodžiusio 2005 metais.
Iškart po „Bugatti Veyron“ pristatymo, pasaulis nusčiuvo. Dar niekas nebuvo pagaminęs automobilio, turinčio daugiau nei tūkstantį arklių, kurie atkeliauja iš komplikuoto variklio. „Volkswagen“ sukūrė tikrą inžinerinį šedevrą – tai aštuonių litrų, šešiolikos cilindrų, W16 tipo agregatas, aprūpintas keturiomis turbinomis ir generuojantis 1001 arklio galią ir 1250 nm sukimo momentą. Visa ši sunkiai suvokiama galia yra perduodama keturiems ratams, per septynių bėgių greičių dėžę. Tai leidžia automobiliui įsibegėti iki 100km/h per mažiau nei 3 sekundes ir sumušti „McLaren F1“ greičio rekordą, pasiekiant didesnį nei 400km/h greitį.
Tačiau tai tik dalis tiesos. Automobilis sumušė ne tik greičio ir galios rekordus, bet ir kainos. „Bugatti Veyron“ buvo pati brangiausia nauja mašina, o išlaikimo kaštai pakilo į naujas aukštumas. Pavyzdžiui, specialiai „Michelin“ suprojektuotų padangų komplektas kainuoja daugiau nei 60 tūkstančiu litų, o planuoti aptarnavimai gali atsieiti apie 180 tūkstančių litų. Tai nesustabdė pirkėjų, o planuota trijų šimtų automobilių kvota buvo išparduota dar 2011 metais.
Susumuojant šlovingą markės istoriją, bei tai, kaip vokiečiai „Bugatti“ vardą iškėlė į nepaliestas aukštumas, „Veyron“ yra išties stulbinantis automobilis. Jį ypantingu daro ne kosminė kaina, bet inžinierių prakaitas, kuris varvėjo jiems siekiant priversti keturženklię kaimienę žirgų paklusti kasdieniniam vairuotojui, bei suprojektuoti komponentus, galinčius patikimai atlaikyti daugiau nei tūkstantį arklių.
Sakyti, kad „Bugatti Veyron“ nepaisė tradicijų yra lygiai tas pats, kaip sakyti, kad „Konkordas“ yra gerokai greitesnis nei „Cessna“. Tačiau kitaip neįmanoma apibūdinti tokio didelio technologinio žingsnio į priekį. „Veyron“ aukštai pakėlė hyperautomobilių kartelę, ne tik dėl dar nematyto galingumo variklio, bet ir dėl kitų inžinerinių stebuklų. Net ir praėjus aštuoniems metams nuo automobilio pasirodymo, jo tiesioginiais konkurentais yra vos saujelė modelių.
„Bugatti‘ markė yra daugiau nei šimto metų senumo, tačiau gamintojas ne visada buvo aktyvus, tiksliau tik mažąją dalį firmos gyvavymo buvo gaminami automobiliai. Jos įkūrėjas Ettore Bugatti, buvo italas, gimęs Milane. Jam valdant įmonę, „Bugatti“ sukūrė ne vieną gražų automobilį, kuris buvo kartu ir greitas, nes gamintojo lenktynių padalinys turėjo didžiulius išteklius. Beje, „Bugatti“ laimėjo „Le Mans“ dvidešimt keturių valandų lenktynes 1937 ir 1939 metais su „Type 57C“ automobiliu.
Krizė ir Antrasis Pasaulinis karas po truputėli privedė „Bugatti“ prie bankroto, tačiau nustojus gaminti automobilius, firmos vardas atsirado ant lektuvų dalių. Taip pat šeštajame ir septintajame dešimtmetyje buvo keletas bandymų atgaivinti automobilių gamybą, tačiau dėl pasenusios technikos, to nepavyko padaryti. Iki pat 1987 metų, „Bugatti“ vardas buvo praktiškai išnykęs iš automobilizmo žemėlapio, kuomet prekinį ženklą įsigijo italų verslininkas Romano Artioli.
Ir štai, praėjus keleriems metams, 1991 metais pasauliui buvo pristatytas pirmasis modernus „Bugatti“, pavadinimu „EB110“. Nors automobilio dizainas yra kritikuojamas iki šiol, tačiau panaudoti techniniai sprendimai tam laikmečiui buvo dar nematyti. „EB110“ turėjo 3,5 litro kubatūros dvylikos cilindrų V12 tipo variklį su 60 vožtuvų (5 vienam cilindrui). Agregato sudėtingumas čia nesibaigia – ant jo buvo užmautos keturios turbinos. Neveltui jį projektavo italai... Žodžiu, visa ši inžinerinė mišrainė gainiojo 553 kūmelius. Tačiau ir vėl susiklostė nepalankios ekonominės sąlygos, kurios privedė kompaniją prie bankroto 1995 metais.
1998 metais „Volkswagen“ buvo ant bangos, supirkinėdama kitas įmones, tarp kurių atsirado ir „Bugatti“. Naujieji šeimininkai iškart ėmesi darbų ir jau tais pačiais metais pristatė „EB118“ konceptą, turėjusį dar nei viename automobilyje nematytą W18 tipo aštuoniolikos cilindrų variklį. Atlikus nuodugnius bandymus, buvo nuspresta atsisakyti šio variklio dėl jo nepraktiškumo (bent taip skelbiama oficialiai). Tiek pirmoji koncepcija, tiek tyrimai reiškė kelionės pradžią link „Veyron“ modelio, pasirodžiusio 2005 metais.
Iškart po „Bugatti Veyron“ pristatymo, pasaulis nusčiuvo. Dar niekas nebuvo pagaminęs automobilio, turinčio daugiau nei tūkstantį arklių, kurie atkeliauja iš komplikuoto variklio. „Volkswagen“ sukūrė tikrą inžinerinį šedevrą – tai aštuonių litrų, šešiolikos cilindrų, W16 tipo agregatas, aprūpintas keturiomis turbinomis ir generuojantis 1001 arklio galią ir 1250 nm sukimo momentą. Visa ši sunkiai suvokiama galia yra perduodama keturiems ratams, per septynių bėgių greičių dėžę. Tai leidžia automobiliui įsibegėti iki 100km/h per mažiau nei 3 sekundes ir sumušti „McLaren F1“ greičio rekordą, pasiekiant didesnį nei 400km/h greitį.
Tačiau tai tik dalis tiesos. Automobilis sumušė ne tik greičio ir galios rekordus, bet ir kainos. „Bugatti Veyron“ buvo pati brangiausia nauja mašina, o išlaikimo kaštai pakilo į naujas aukštumas. Pavyzdžiui, specialiai „Michelin“ suprojektuotų padangų komplektas kainuoja daugiau nei 60 tūkstančiu litų, o planuoti aptarnavimai gali atsieiti apie 180 tūkstančių litų. Tai nesustabdė pirkėjų, o planuota trijų šimtų automobilių kvota buvo išparduota dar 2011 metais.
Susumuojant šlovingą markės istoriją, bei tai, kaip vokiečiai „Bugatti“ vardą iškėlė į nepaliestas aukštumas, „Veyron“ yra išties stulbinantis automobilis. Jį ypantingu daro ne kosminė kaina, bet inžinierių prakaitas, kuris varvėjo jiems siekiant priversti keturženklię kaimienę žirgų paklusti kasdieniniam vairuotojui, bei suprojektuoti komponentus, galinčius patikimai atlaikyti daugiau nei tūkstantį arklių.
