Automanai - už teisę vairuoti dešiniavairius automobilius!

Vienas po kito, įvairių instancijų Europos ir Lietuvos teismai priima sprendimus sakančius, jog mūsų šalies keliais automobiliai su vairu dešinėje pusėje gali netrukdomai važinėti. Lietuvos automanai teismuose įrodinėja savo teises valdyti transporto priemones, kurios už saugų eismą keliuose atsakingoms institucijoms „kelia siaubą“.
Štai, susisiekimo ministras, Rimantas Sinkevičius, viešai spaudoje kalba, kad leidimas eksploatuoti dešiniavairius automobilius „atidarytų Lietuvoje antrą frontą“ žmonėms žūti keliuose ir jis, kaip ministras, to neleis.
Mūsų nuomone, ministras ir jo patarėjai yra arba nekompetentingi, arba specialiai kelia nepagrįstą paniką visuomenėje, kad parodytų, kokie jie kovotojai prieš „karą keliuose“. Ir mes tuoj pagrįsime šią savo nuomonę.
Problema net neverta didelės diskusijos
Portalo Autogidas.lt vadovas, Lukas Draginas, „Žinių radijo“ laidoje patvirtino, jog šiuo metu portale parduodamų naudotų automobilių su vairu dešinėje pusėje yra vos vienas procentas. Net jeigu, kaip kalba „automobilių specialistai“, nutarimas leisti eksploatuoti dešiniavairius automobilius įsigalėtų ir jų paklausa padidėtų kelis kartus, tai sudarytų vos kelis procentus nuo visų keliuose važinėjančių automobilių. Šis sprendimas saugumui keliuose atsilieptų labai menkai arba visiškai neatsilieptų, nes didesnę grėsmę saugiam eismui kelia didžiulis kiekis netvarkingų automobilių.
Žinoma, paprastam žmogui pasakius apie galimybę važinėti su automobiliu, kurio vairas yra dešinėje pusėje, jam automatiškai įsijungia savisaugos instinktas. Tačiau kiek galėtumėte suskaičiuoti situacijų, kurios galėtų kelti grėsmę Jums ir aplinkiniams vairuojant automobilį su vairu dešinėje pusėje? Jų yra tik keletas ir visos jos susijusios su kitos transporto priemonės lenkimu.
Problemos menkos, jei laikomės eismo taisyklių
Pagrindinė problema yra lėtesnio automobilio lenkimas  vienos eismo juostos kelyje. Kaip sako žinomas lenktynininkas, o dabar ir Seimo narys, Stasys Brundza, važiuojant paskui norimą aplenkti automobilį tektų į priešingo eismo juostą iškišti visą kairę automobilio pusę, kad pamatytumėt, ar iš priekio neatvažiuoja kitas eismo dalyvis ir įsitikinti ar galima atlikti lenkimo manevrą. Tačiau ar pastebėjote kada tai daroma dažniausiai? Tada, kai automobilį vairuojantis žmogus nesilaiko kelių eismo taisyklių arba nesilaikant saugaus atstumo.
Vairuodami automobilį su vairu kairėje pusėje, esame įpratę prieš lenkimą per kelis metrus „prilipti“ prie lenkiamo automobilio galo ir tada laukti tinkamos progos lenkti. Tačiau nepagalvojame, kad net prieš atliekant lenkimą reikia laikytis saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio. Nepagalvojame kas nutiktų, jei prieš priekyje važiuojantį automobilį atsirastų kliūtis ir jis imtų staigiai stabdyti. Akivaizdu, kad lenkimui besiruošiantis automobilis sustoti nespėtų. Tačiau dažniausiai šį klausimą paliekame likimui.
Saugiai atliekant lenkimo manevrą, priklausomai nuo greičio, reikia pasilikti saugų atstumą iki lenkiamo automobilio. Tai turėtų būti ne keliolika, o keliasdešimt metrų. Tokiu atveju, net vidurinės mokyklos  mokinys gali paskaičiuoti, jog dešinėje pusėje sėdinčio vairuotojo matymo kampas kur kas padidėja. Todėl jau dabar automobilius su vairu dešinėje vairuojantys automanai vienbalsiai teigia, kad laikantis pakankamo atstumo iki lenkiamo automobilio, lenkimo manevras jokių problemų nesukelia.
Visi kiti dešiniavairio automobilio ypatumai, tokie kaip bėgių perjungimas kaire ranka, yra tik pripratimo klausimas, kuris, psichologų nuomone, susiformuoja savaitės ar dviejų automobilio vairavimo laikotarpiu. Juk ir nusipirkus naują automobilį reikia laiko, kad priprastume prie jo vairavimo ypatumų.
Automobilių pritaikymas su pertekliniais reikalavimais
Nepaisant ankščiau išvardintų argumentų, mūsų šalies saugaus eismo „ekspertai“ išradinėja dviratį ruošdami, švelniai tariant, perteklinius dešiniavairių automobilių pritaikymo eismui mūsų šalyje reglamentus. Šiuo metu Lietuvos Seimo puslapyje galima rasti įstatymo pakeitimo projektą (
galite perskaityti čia), kuris nustato, kokius pakeitimus reikės atlikti automobiliui, kad jis su vairu dešinėje pusėje galėtų važinėti mūsų šalies keliais.
Didžiausią nuostabą kelia reikalavimas įdiegti kamerą ir monitorių, kuris rodytų vaizdą iš kairės automobilio pusės. Pagalvokime, kiek šis sprendimas realiai padės? Juk vairuotojui reikės gerokai nukreipti akis nuo kelio, kad pažiūrėtų vaizdą monitoriuje. O tamsiu paros metu monitoriaus šviesa salone sukels dar daugiau nepatogumų. Tai primena SMS žinutės skaitymą vairuojant automobilį. O mes puikiai žinome, kaip smarkiai tokie veiksmai kenkia vairuotojo koncentracijai.
Kitas įstatymo projekte įrašytas reikalavimas kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Jame rašoma, kad keleivius vežančių motorinių transporto priemonių, bent vienos keleiviams laipinti skirtos durys privalo būti dešinėje pusėje. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje negalės būti eksploatuojami lengvieji automobiliai su dvejomis ar trejomis durimis? Labai norime pamatyti, kaip galinės keleivio durys lengvajame automobilyje pasitarnaus kairėje pusėje priekyje sėdinčiam keleiviui. Jam tektų rangytis į automobilio galą, kad jis išliptų pro galines dešinės pusės dureles. Labai tikimės, kad ši nuostata bus taikoma tik komercines keleivių pervežimo paslaugas teikiančiam transportui.
Ir pagaliau, ar būtinas automobilių priekinių žibintų perdėjimas dešine kelio puse važiuoti pritaikytam transportui nėra perteklinis? Niekas neneigia fakto, jog dešiniavairių automobilių žibintai akina priešpriešiais atvažiuojančius automobilius, tačiau jau ilgą laiką yra vos už kelis eurus pardavinėjami specialūs lipdukai, kurie blokuoja akinantį šviesos srautą. Ar tikrai būtina pirkti brangias naujas lempas? Tuo labiau, kad yra eilė automobilių modelių, kurie niekada nebuvo gaminami su vairu kairėje pusėje ir tokių žibintų tiesiog neturi. Gal vis dėl to verta žibintų keitimą palikti rekomendacinį, o pakaktų specialių lipdukų naudojimo? Beje, tai aktualu ir dešiniavairiams automobiliams, šalyje važinėjantiems tik laikinai.