Draudikų statistika Lietuvoje liudija, kad viešojo transporto priemonės į eismo įvykius dažniau patenka dėl pačių troleibusų ir autobusų vairuotojų kaltės. Paprastai šie daro tas pačias klaidas kaip ir visi vairuotojai, tačiau teigia dažniau pakliūnantys į avarijas dėl rudenį atsiradusių jiems skirtų eismo juostų. Iš visų 2013 m. fiksuotų eismo įvykių, kuriuose lengvieji automobiliai susidūrė su viešojo transporto priemonėmis, 56 proc. atvejų kaltininkais buvo pripažinti viešojo transporto vairuotojai, beveik dukart dažniau nei troleibusus avarijose draudikai fiksavo autobusus, jų vairuotojai buvo 60 proc. eismo įvykių kaltininkais.
Nors statistika ir rodo viešojo transporto priemonių vairuotojus dažniau esant kaltus dėl eismo įvykių, „ERGO Insurance” žalų administravimo ekspertai teigia, kad automobilių vairuotojai taip pat turėtų prisiimti daugiau atsakomybės – įvertinti tai, kad autobusai ir troleibusai veža daug žmonių, suteikti pirmenybę jiems išvažiuojant iš stotelių.
„Priežastys, dėl kurių miesto troleibusų ir autobusų vairuotojai tampa avarijų kaltininkais yra tos pačios, būdingos ir kitiems eismo dalyviams. Jų vairuotojai ne visada laikosi saugaus atstumo apvažiuodami kitus automobilius, ne vietoje arba pernelyg staigiai rikiuojasi iš vienos eismo juostos į kitą, pavojingai manevruoja važiuodami transporto žiedu“, – sako „ERGO Insurance“ žalų administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Jo teigimu, viešojo transporto priemonės patenka į avarines situacijas ir dėl kitų vairuotojų nekantrumo. Pavyzdžiui, išvydęs iš stotelės išvažiuojantį troleibusą, dažnas vairuotojas skuba jį aplenkti užuot praleidęs.
„ERGO Insurance“ žalų administravimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad avarijų su autobusais ir troleibusais kaltininkais dažniausiai tampa patyrę lengvųjų automobilių vairuotojai – 40-50 metų ir vyresni. Tai rodo, kad šias avarines situacijas lemia ne įgūdžių, o elementarios eismo kultūros stoka. Dėl avarijų su viešuoju transportu dažniau kalti būna vyrai nei moterys. Vyrai 2013 m. sukėlė 46 proc. susidūrimų su troleibusais ir autobusais, moterys vos 23 proc. Likę beveik 30 proc. kaltininkų apie eismo įvykius apskritai nepranešė.
Viešojo transporto sistemos atstovai įžvelgia ne tik vairuotojų, bet ir pasikeitusių eismo sąlygų sostinėje įtaką padažnėjusioms avarijoms. Vien Vilniuje įvyksta apie 65 proc. viešojo transporto avarijų.
„Dažnas nepraleidžia viešojo transporto priemonių pagrindiniu keliu, neatsargiai daro posūkius arba neįvertina autobusų ir troleibusų greičio. Panašių incidentų ypatingai padaugėjo atsiradus viešojo transporto juostoms. Automobilių vairuotojams, išvažiuojant iš kiemų ar sukant iš pagrindinio kelio, tenka kirsti viešojo transporto juostą, kuria autobusai ir troleibusai važiuoja didesniu greičiu nei paprastomis gatvėmis. Todėl prašytume vairuotojų būti dėmesingesniems, nedaryti staigių, paskutinės akimirkos manevrų, iš anksto rodyti posūkius, kad mūsų vairuotojams nereiktų staigiai stabdyti ir nenukentėtų keleiviai“, – sakė „Vilniaus viešojo transporto“ Eismo saugumo ir kontrolės skyriaus viršininkas Tadeuš Lavrynovič.
Iš viso per 2013 metus vien „ERGO Insurance“ Lietuvoje buvo pranešta apie 225 eismo įvykius, susijusius su viešojo transporto priemonėmis.
