„Mano buvimas čia – tai nauja mūsų šalių santykių pradžia“, – sakė A. Albanese'is, atvykęs į Eliziejaus rūmus.
„Australijos santykiai su Prancūzija yra svarbūs. Svarbu pasitikėjimas, pagarba ir sąžiningumas. Būtent taip ir vertinsiu santykius“, – pridūrė jis.
E. Macronas sakė, kad neseniai įvykęs E. Albanese'io išrinkimas ir pirmieji jųdviejų pokalbiai „rodo norą atkurti pasitikėjimu ir abipuse pagarba grindžiamus mūsų šalių santykius“.
Pripažinęs, kad buvo atėję „sunkūs laikai“, E. Macronas pabrėžė abiejų šalių strateginę partnerystę, jų bendrą karo istoriją Europoje ir bendrus interesus užtikrinti stabilumą Ramiojo vandenyno regione.
Po šilto abiejų šalių lyderių ir jų žmonų pasisveikinimo prezidentūros kieme paskelbti pareiškimai rodo, kad po buvusio Australijos ministro pirmininko Scotto Morrisono pasitraukimo dvišaliai santykiai labai pasikeitė.
Prancūzija audringai sureagavo, kai 2021 metų rugsėjį tuometis Australijos premjeras S. Morrisonas netikėtai nutraukė seniai sudarytą 90 mlrd. Australijos dolerių (59 mlrd. eurų) vertės sutartį su valstybės kontroliuojama „Naval Group“ dėl 12 dyzelinių-elektrinių povandeninių laivų statybos.
Vietoje jos Australija susitarė su JAV ir Jungtine Karalyste dėl atominių povandeninių laivų, sukurtų pagal amerikiečių technologiją, įsigijimo.
Prancūzija laikinai buvo atšaukusi savo ambasadorius iš JAV ir Australijos. E. Macronas apkaltino S. Morrisoną jam melavus dėl atšaukto 2016 metų povandeninių laivų susitarimo. S. Morrisonas kaltinimus neigia.
Po kelių savaičių Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas E. Macronui pripažino, kad JAV „nerangiai“ pasielgė užsitikrindamos sutartį dėl povandeninių laivų su Australija už Paryžiaus nugaros. J. Bidenas sakė manęs, kad E. Macronas apie tai buvo informuotas gerokai anksčiau, nei buvo paskelbta apie susitarimą.
