Ne visas Irakas yra apimtas teroro ir sprogdinimų, išvirstančių į pilietinį karą. Šiaurės Irake, Kurdistane, besilankantis žurnalistas ir visuomenininkas Aurimas Perednis teigia, kad šiame regione palyginus ramu, Kurdistanas pastaraisiais metais sugebėjo pritraukti užsienio investicijų. Pajamų mokesčio tarifas čia lygus nuliui. Tad ar esama galimybių Lietuvai bendradarbiauti su gamtiniais ištekliais turtingu regionu? "Balsas.lt" pokalbis su A. Perdniu - telefonu iš Irako.
- Aurimai, kokie vėjai Tave nupūtė į Iraką?
- Esame Erbelyje, tai yra autonominiame Kurdistano regione. O kokie vėjai? Mes, tai yra nevyriausybinė organizacija "Naujosios Europos iniciatyva", domimės, kokius glaudesnius ryšius Lietuva galėtų užmegzti su Šiaurės Irako regionu. Su mumis yra Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys, taip pat dar vienas nevyriausybinės organizacijos narys Stankovičius. Tikslas - susipažinti su regionu, suprasti jo grėsmes, saugumą ir bendradarbiavimo su Lietuva potencialą ir galimybes. Vyksta susitikimai su regioninės vyriausybės nariais - mus priėmė pramonės ministras, vidaus reikalų, dabar važiuojam kalbėtis su ekonomikos ministru, vakar buvom susitikę su planavimo ministru. Bus susitikimai su verslo atstovais, diplomatinių atstovybių, konsulatų nariais
- Kokia yra padėtis Kurdistane, ar nebijojai pats važiuoti tenai?
- Atvirai pasakius, buvo visokių minčių. Kai draugas pasakė, kad mane apdraudė ir nupirko draudimą su lavono parvežimu į Lietuvą, tai truputį nejauku pasidarė. Tačiau įsitikinau, kad Erbelyje, Šiaurės Irake padėtis yra tikrai rami ir labai skiriasi nuo situacijos Bagdade ar rytiniuose Irako rajonuose. Čia pakankamai saugu.
- Ar matosi gatvėse kokių nors įtampos požymių - patruliuojančių kareivių?
- Dabar kaip tik važiuojam gatve, mus lydi trys džipai. Vykstam į Pramonės ministeriją susitikti su ministru. Ginklų gatvėse kariuomenė ir policija turi, bet tai yra daugiau tradicija. Tikrai, mieste žmonių su automatais ne vienas ir ne du, palaiko saugumą ir tvarką, bet per tas kelias dienas negirdėjau nė vieno šūvio. Buvome turguje ir su žmonėmis bendravome.
- Ar tokią padėtį galima sieti su kurdų turima savivalda?
- Taip. Yra ir dar vienas įdomus dalykis. Erbelis, kuriame dabar esame, milijoninis miestas, kurdų sostinė, yra apjuosta 5 metrų gylio ir 5 metrų pločio tranšėja. Ji skirta tam, kad į miestą nepatektų sunkioji ginkluotė, automobiliai su sprogmenimis. Gal ši tranšėja taip pat prisideda prie saugumo stiprinimo. O šiaip pačius mus, sekretorių ir mano kolegą Stankovičių lydi penki apsauginiai, bet šiaip nebijočiau vaikščioti be apsaugos ir nueiti į turgų. Man atrodo, čia pakankamai ramu ir stabilu. Tarp kitko, šiame regione nebuvo užfiksuota nė vieno užsieniečio pagrobimo.
- Kokie įspūdžiai iš susitikimų? Kokie kurdų politikų tikslai - gal jie tiesiog siekia nepriklausomybės?
- Kurdai pasisako už federalinį Iraką, už tai, kad Irakas būtų padalintas į tris arba keturis autonominius vienetus - šiitai, sunitai, kurdai ir atskiras probleminis regionas - Bagdadas. Jie pasisako už tokį Irako modelį. Dėl Kirkuko yra problema - tai turtingas energetiniais ištekliais regionas ir ten įtampa yra didesnė negu Erbelyje, nors atstumas nėra didelis. Kirkuke gyvena 60 proc. kurdų identiteto gyventojų. Sadamas Huseinas ir Baas partija buvo pradėjusi plačią Kirkuko arabizacijos programą. Dabar Irako kurdai mano, kad Kirkuke turėtų vykti referendumas, ir gyventojai turi apspręsti ar jie nori būti Irako dalimi, ar Kurdistano dalimi. Šiaip kurdai mano, kad buvo didelė klaida paleisti Irako kariuomenę, nes kariuomenė socializavo žmones. Dabar daug jaunų vyrų yra be darbo, apskritai bedarbystė yra labai didelė, o prekybos ministras teigė, kad visai neseniai 90 proc. irakiečių gyveno žemiau skurdo ribos, uždirbdami mažiau nei dolerį per dieną. Šeimos vidutiniškai čia turi apie penkis vaikus. Vis dėlto per keletą pastarųjų metų Kurdistano regionas sugebėjo pritraukti užsienio investicijų, ir dabar vidutinės pajamos vienam gyventojui yra 2000 dolerių per metus - dvigubai didesnės, nei viso Irako vidurkis. Todėl yra tam tikra vidinė migracija iš rytinio Irako į šiaurę. Ministras minėjo, kad S. Huseinas vykdė Kurdistano žlugdymo politiką, milijoniniame mieste buvo likusi tik viena ligoninė, vienas universitetas, vienas centrinis kelias. Dabar yra 7 universitetai, vystosi turizmas.
- Tai sąjungininkų įsiveržimas buvo palankus šiam regionui?
- Taip, Huseino laikais kurdai išgyveno labai didelę priespaudą, labai priešinosi režimui, išgyveno keletą genocidų, už kuriuos ir buvo pakartas S. Huseinas. Todėl esama ir tam tikro emocinio ryšio su Lietuva. Mes taip pat perėję panašią patirtį, sovietinę okupaciją, sovietų represijas, tad tas emocinis laukas labai geras. Kurdai labai nuoširdi tauta, ir kiek teko girdėti apie jų labai plačią diasporą - kurdų yra apie 40 milijonų, Sirijoje, Turkijoje bei kitur - ir visur jie vertinami pozityviai. Pačiame Irako Kurdistane gyvena apie 5 mln. kurdų.
Kokie šio regiono pliusai? Mokesčių tarifai yra nuliniai, verslui ateiti galimybės labai geros: ką uždirbi, tą ir pasiimi.
- O kokie Kurdistane galėtų būti Lietuvos interesai, dėl ko jūs tarėtės? Ir tai, ką sakei apie palankias sąlygas - ar tai būtų iš tikrųjų realus raginimas mūsų verslininkams?
- Lietuvos interesas dalyvauti Irako stabilizavime ne vien karinėmis priemonėmis yra dalyvavimas "verslas su verslu" bendradarbiavime, taip pat bendradarbiavime "institucijos su institucijomis". Yra galvojama apie konkrečius projektus - pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba turi bendradarbiavimo programą - padės rengti specialistus, kurti institucijas. Lietuvą turėtų sudominti tai, kad regionas yra labai turtingas energetiniais ištekliais - nafta ir dujomis. Kirkukas yra netgi prisijungęs prie naftotiekio Džeichanas-Tbilisis, tad čia perspektyvos plėtoti bendradarbiavimą yra labai neblogos, nes dabar Lietuva yra priklausoma tik nuo vieno energijos nešėjo Rusijos. Taip pat neseniai čia statybos ministras kalbėjo, kad labai svarbi kelių statyba, infrastruktūros vystymas: tiltai, naftos perdirbimo bendrovės. Ir jie žada sudaryti verslui geras sąlygas, užtikrinti saugumą. Vidaus reikalų ministras patikino, kad jokių problemų dėl saugumo nebūtų, jei Lietuvos verslas nuspręstų imtis iniciatyvos ir bendrų projektų su Šiaurės Irako Kurdistano regionu.
Kalbėjosi Saulius Spurga
