Pokalbio metu A. Skarbalius papasakojo apie pirmuosius savo žingsnius futbole, su kokiu kultūriniu šoku susidūrė išvykoje į Eindhoveną, apie rungtyniavimą Čempionų lygoje ir adaptaciją Danijoje.
Ką reiškė būti sportininku nepriklausomybės pradžioje?
Aurelijus Skarbalius, prisimindamas nepriklausomybės laikus, teigė, jog tuo metu buvo išties sudėtingas laikotarpis, kurio metu reikėjo priimti sunkius sprendimus.
„Mūsų periodas, mūsų perėjimas – jis nebuvo lengvas. Mes patys atsimename, kiek tų pačių sportininkų, kiek aplamai mano kartos žmonių nuėjo kriminaliniu keliu, kiti – verslo keliu. Vieniems pasisekė, kitiems ne, yra daug skirtingų istorijų. Ir tuo metu būti sportininku niekaip neapsimokėjo. Nepriklausomybės pradžioje mes labai mažai uždirbdavome. Ir buvo tokių dvejonių, gal ne tokių, ar žaisti futbolą, o labiau – ką daryti? Nes jeigu tu eini išsilavinimo link – baigus universitetą atlyginimai tuo metu buvo sudėtingas klausimas, o einant sportininko keliu – tu nežinai, ar pavyks“, – pasakojo A. Skarbalius.
Buvęs Lietuvos rinktinės kapitonas prisiminė, kad pasibaigus sezonui jis, kartu su komandos draugais, važiuodavo į Lenkijos turgų, kad galėtų papildomai užsidirbti.
„Tada mus „Žalgiris“ po sezono, kaip bonusą, sodindavo į autobusą ir mes galėdavome pasiimti degtinės, kitų dalykų, kuriuos galėtume turguje parduoti ir veždavo į Varšuvą. Ir Varšuvoje profesionalūs „Žalgirio“ žaidėjai stovėdavo ir pardavinėdavo degtinę, sąsiuvinius ir visus kitus dalykus.
Kai tu esi toje situacijoje pradedi galvoti – ką aš čia veikiu? Ir aš prisimenu, kad tuo metu turėjau tokią svajonę išvažiuoti į gerą profesionalų lygį, kur galėtum iš to uždirbti. Man nebuvo svarbu tapti kažkokia žvaigžde, man tai nebuvo motyvacija, man motyvacija buvo žaisti kuo aukštesniame lygyje, žaisti už Lietuvą“, – kalbėjo A. Skarbalius.
1992 metais Vilniaus „Žalgiris“ Čempionų lygos atrankos varžybose susitiko su Eindhoveno PSV klubu. Nors įveikti varžovų nepavyko, pasak A. Skarbaliaus, ten patirtos emocijos suteikė papildomos motyvacijos siekti tikslų.
„Atsimenu, pirma mūsų kelionė su „Žalgiriu“ buvo į Eindhoveną, kur turėjome žaisti su PSV. Tas rungtynes pralaimėjome, tačiau kai mes ten pabuvome, pamatėme, kaip viskas vyksta, kur gyvenome, autobusai, kurie pasitiko, šaldytuvuose pridėta gėrimų – limonadų, alaus, mes tada kaip laukiniai pasijautėme. Likus trims valandoms iki rungtynių yra vadinamas prematch meal, ten padėta pyragaičių, kavos, tai Aidas Preikšaitis kaip puolė į tuos pyragus, po to rungtynėse jam buvo sudėtinga.
Mums tai buvo kitas pasaulis. Bet tai mums parodė – wow, tai įmanoma, mes galbūt esame šitame lygyje. Sunkiais momentais labai svarbu viduje turėti tą nenužudomą aistrą nepasiduoti ir jeigu tu ją turi – tu praeisi pro sunkiausius momentus“, – prisiminimais dalinosi treneris.
Debiutas Čempionų lygos turnyre
Sužaisti Čempionų lygos rungtynėse yra daugelio futbolininkų svajonė. Tokią pačią svajonę turėjo ir A. Skarbalius. Strategas iki šiol prisimena tą jausmą, kai sužinojo, jog gaus savo šansą.
„Tuo metu aš turėjau traumą, šoninis raištis buvo įplyšęs, du mėnesius beveik nežaidžiau. Mūsų pogrupis Čempionų lygoje – Miuncheno „Bayern“, „Manchester United“, „Barcelona“ ir mes. Po pirmų rungtynių mes buvome pirmoje vietoje – nugalėjome „Bayern“, o varžovai sužaidė lygiosiomis. Čia buvo dinamitinė grupė.
Po pirmų dviejų rungtynių mūsų dešinys gynėjas gavo dvi geltonas korteles ir negalėjo žaisti, aš įprastai žaidžiau kairėje. Grįžus po traumos spėjau pasitreniruoti su komanda savaitę, gal dvi.
Šeštadienį aš žaidžiau už antrą komandą, kažkokiame miestelyje 150 kilometrų atstumu nuo mūsų miesto, susirinkę buvo gal 150 žiūrovų. Ir po trijų dienų treneris pasirenka mane rungtynėms Čempionų lygoje. Tai yra momentai, dėl kurių gyveni. Lietuvis, kuris žais Čempionų lygoje – man tai buvo pasididžiavimas, noras parodyti, kad lietuviai irgi gali, tuo pačiu tavo vaikystės svajonė, o dar kai debiutas vyksta „Camp Nou“, „Barcelona“ stadione... Tai labai džiugina, bet tuo pačiu jauti didžiulę įtampą. Aš tas rungtynes žaidžiau prieš Rivaldo, kuris tuo metu buvo geriausias pasaulio žaidėjas. Paskutinės dvi dienos iki rungtynių man buvo ilgiausios mano gyvenime“, – šypsojosi A. Skarbalius.
Dar daugiau Aurelijaus Skarbaliaus minčių bei negirdėtų istorijų išgirsite tinklalaidėje „Football O‘clock“.
