Jei išeitume į gatvę ir paprašytume praeivių paminėti garsiausius žmones iš buvusios Jugoslavijos, neabejotinai vyrautų krepšininkai. Tokie jau mes, lietuviai. Gal dar išgirstume poros futbolininkų ir buvusio diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus pavardes. Tik vienas kitas pamąstytų ir ištartų - Goranas Bregovičius. Kompozitorius ir muzikantas.
Jis lyg ir nėra popžvaigždė, bent jau per MTV G. Bregovičiaus klipų nepamatysite. O štai per Lietuvoje rodomą kabelinį kanalą “Mezzo”, skirtą rimtesnei muzikai, Goraną pamatyti galima. Kita vertus, jis ir ne iš tų mažai kam suprantamų kompozitorių, kurie paprastam mirtingajam kelia tik nuobodulį. Jei norite naktį prižadinti kaimynus, G. Bregovičius puikiai tinka. Aš su draugais ne kartą ir ne du tai padariau bendrabutyje Saulėtekyje, trypdamas ratelį pagal vieną garsiausių kompozitoriaus kūrinių “Mesecina” (“Mėnesiena”). Pirmą kartą šokį pamatę žmonės gerokai nustebdavo, bet dažniausiai mitriai prisijungdavo. Net kibiro alkoholio tam neprireikdavo.
Lietuva pagaliau irgi pakliuvo į G. Bregovičiaus kelionių orbitą. Spalio 9 d. jis koncertuos Vilniuje. Pas mus atvažiuoja šalies, kurios jau nebėra, atstovas. Nes norėdami nusakyti G. Bregovičiaus tautybę, tiksliai jos įvardyti negalėtume. Motina - serbė, tėvas - kroatas. Gimė kompozitorius Sarajeve, Bosnijoje, o prasidėjus karui išsikraustė gyventi į Prancūziją. Galima jį vadinti pasaulio piliečiu arba tiesiog jugoslavu. Pastarasis apibūdinimas turbūt tiktų geriau, nes balkaniškos šaknys ir yra tas prieskonis, kuris išskiria G. Bregovičių iš kitų.
G. Bregovičiaus muziką galima pavadinti kiek eklektiška, nes ji jungia daug elementų. Grupė“Wedding and Funeral Band”, su kuria jis atvažiuoja į Vilnių, sudaryta daugiausiai iš čigonų. Tai ne atsitiktinumas, nes būtent čigoniški motyvai G. Bregovičiaus kūryboje turi didžiausią įtaką. Jų dėka dainos varijuoja nuo visiškai melancholiškų iki beprotiškai greitų ir siautulingų. Taip pat kompozitorius naudoja rumunų, bulgarų ir turkų etninę muziką. Tikras Balkanų vaikas. Dar pridėkime roko elementus. 1974 m. Goranas subūrė roko ansamblį “Bijelo Dugme”, kuris tapo vienu populiariausių Pietryčių Europoje.
Iš dalies G. Bregovičiui pasisekė. Po to, kai devintojo dešimtmečio pabaigoje “Bijale Dugme” tapo istorija ir maestro nukrypo daugiau į etninę muziką, jam nereikėjo ilgai kovoti dėl populiarumo. G. Bregovičius sukūrė muziką Emiro Kusturicos filmui “Čigonų laikai”. Vien dainos “Ederlezi” daug kam galėjo užtekti, kad ilgam taptų kompozitoriaus gerbėju. Bendradarbiavimas tęsėsi ir 1993 m. ekranuose pasirodė “Arizonos svajonės” su Johny Deppu. 1994 m. G. Bregovičius parašė muziką Patrice Chereu filmui “Karalienė Margo”. Jį neseniai matėme per LTV. Sakyčiau, ne pats geriausias kompozitoriaus darbas. Vis dėlto čia reikėjo nukrypti nuo balkaniškų šaknų, o tai į naudą neišėjo. Užtai po metų buvo triumfuojantis sugrįžimas su E. Kusturicos “Pogrindžiu” (“Underground”). Geresnio garso takelio tikrai nesu girdėjęs.
Kuriant muziką filmams, G. Bregovičius turėjo galimybę pasinaudoti tokių žvaigždžių kaip Iggy Popo ar Ofra Hazos paslaugomis. Populiari Lenkijos dainininkė Kayah išvertė dalį jo dainų į lenkų kalbą. Bendras koncertas sutraukė 50 tūkstančių žiūrovų. Tai anaiptol ne rekordas. Romoje pasirodymą stebėjo dešimt kartų daugiau žmonių. Neabejotinai Kayah prisidėjo ir prie to, kad G. Bregovičius išpopuliarėjo Lietuvoje. Juk suprasti lenkišką tekstą lengviau nei serbišką.
Dėl sėkmingo bendradarbiavimo G. Bregovičius pernelyg dažnai tapatinamas su E. Kusturica. Daug kas mano, kad filmo “Katytė juoda, katinėlis baltas” (o gal ir atvirkščiai, visąlaik painioju katinų spalvas) muzika - irgi jo darbas. Iš tikrųjų po “Pogrindžio” bendradarbiavimas užsibaigė. Tik tiek, kad E. Kusturica irgi naudoja balkanišką folklorą savo grupėje “No smoking”. G. Bregovičius pasuko savais keliais. 1995 m. subūręs “Wedding and Funeral Band”, jis skersai išilgai išmaišė Europą, daugelį Azijos ir Pietų Amerikos šalių. Taigi mes truputį atsilikome.
Kinas kartais dar susilaukia G. Bregovičiaus dėmesio, tačiau pastaruoju metu įspūdingesni jo darbai skirti teatrui. Šiuo metu jis kuria muziką Dantės “Dieviškosios komedijos” trilogijai.
G. Bregovičiaus ir “Wedding and Funeral Band” koncertas įvyks spalio 9 d. Kongresų rūmuose. Organizatoriai - viešoji įstaiga “Muzikos zona”.
Daugiau apie G. Bregovičių galite pasiskaityti www.goranbregovic.co.yu ir www.goranbregovic.com
