Kiek daugiau nei tūkstantis litų užsakomųjų skrydžių bendrovei „Aurela“ yra per didelė suma. Klientas, paprašęs ją grąžinti, - dėmesio nevertas žmogelis. Kaip ir teismas, kuriam „Aurela“ taip pat nesiteikė skirti savo brangaus laiko.
Gražiuoju nesusitarė
Su „Aurelos“ pastangomis dirbant klientų labui buvo priverstas susipažinti vilnietis verslininkas Saulius (vardas pakeistas - red. past.), pernai spalį su šeima skridęs atostogų į Egiptą.
Hurgados oro uoste sulaukęs bagažo vyras pamatė, kad per skrydį nepataisomai sugadintas jo lagaminas. Nemalonu - bet ne tragedija. Surašius bagažo sugadinimo aktą Sauliui incidentas neberūpėjo.
Grįžęs į Lietuvą verslininkas kreipėsi į „Aurelą“. Būkite tokie malonūs, grąžinkite pinigus už sugadintą lagaminą. Prieš pusantrų metų pirkau jį firminėje parduotuvėje, sumokėjau 1272 litus. Netgi čekį išsaugojau. Tiesa, jis neryškus, tačiau galiu pateikti skenuotą ir padidintą variantą.
„Iš pradžių į mūsų pretenzijas jie atsakė tyla. Paskui jų darbuotoja pareiškė, kad bendrovė sutinka kompensuoti žalą, bet skaičiuojant 30 procentų nusidėvėjimą nuo kainos už kiekvienus metus. Kadangi lagaminas pirktas prieš pusantrų metų, vadinasi, sumą reikia sumažinti 45 procentais“, - pasakojo Sauliaus interesus gynęs advokato padėjėjas Justinas Borevičius.
Sauliui tokia formulė pasirodė nepriimtina. Vien jau dėl to, kad lagaminas nebuvo taip nusidėvėjęs. „Juk tokį daiktą naudoji vos keliskart per metus, o stovėdamas spintoje lagaminas nesidėvi“, - stebėjosi verslininkas.
Pasak J.Borevičiaus, tada „Aurela“ vėl apsigobė tylos siena. Teko kreiptis į Vilniaus 3-iąjį apylinkės teismą.
Ignoravo ir teismą, ir antstolius
Ieškinį gavusi teisėja Rima Krušnienė išsiuntė raštą „Aurelai“. Paprašė pateikti atsiliepimą.
Tačiau bendrovė liko ištikima sau: toliau išdidžiai tylėjo. Teismas atsiliepimo negavo, todėl teisėjai nieko nebeliko, kaip priimti sprendimą už akių. Sauliaus ieškinys buvo patenkintas, verslininkui iš bendrovės priteisti 1272 litai, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ir dar 50 litų bylinėjimosi išlaidų.
„Aurela“ verdikto neapskundė, ir jis netrukus įsiteisėjo. Tačiau ir tada Saulius nepajuto bendrovės dėmesio. Taip ir nesulaukęs pinigų vilnietis kreipėsi į antstolius.
„Jie nusiuntė raginimą sumokėti geruoju, bet irgi nesulaukė jokios reakcijos. Tada areštavo „Aurelos“ sąskaitą ir pinigus nuskaitė priverstinai. Va, prieš kelias dienas juos jau gavome“, - juokėsi J.Borevičius.
Advokato padėjėjas ir verslininkas prisipažino: tokio abejingumo iš užsakomųjų skrydžių monstro nesitikėję.
„Jau nekalbu apie save kaip apie klientą, su kuriuo taip elgtis negarbinga. Kalbu apie požiūrį į teismą, apskritai į teisingumo sistemą“, - teigė Saulius.
J.Borevičiaus svarstė: juk „Aurela“, ko gero, draudžiasi nuo tokių dalykų kaip bagažo sugadinimas. Jei taip, bendrovė savo ruožtu irgi turėjo gauti kompensaciją už sugadintą lagaminą. „Tada kodėl reikia daryti problemą dėl tūkstančio litų? Bendrovei, kuri gali sau leisti pirkti lėktuvą už šimtą milijonų?“ - stebėjosi jis.
„Negaliu atsakyti“
„Respublikos“ pokalbis su „Aurelos“ generaliniu direktoriumi Valdu Barakausku nebuvo labai vaisingas. Vadovas nenoriai kalbėjo apie konfliktą su klientu, užtat kur kas mieliau ir su prastai slepiama arogancija mokė, kaip žurnalistui reikėtų dirbti. Apie ką reikia rašyti, apie ką - ne. Kaip bendrauti ir pan.
V.Barakausko žodžiais, Sauliaus "klausimas jau yra uždarytas", pinigai jam jau sumokėti.
„Jei atvirai, pasakysiu, kad aš jį (verslininką - red. past.) asmeniškai pažįstu. Būčiau žinojęs, kad jis ten yra, jo pavardę ir vardą būčiau žinojęs, būčiau pats jam asmeniškai paskambinęs. Dabar nelabai suprantu žurnalistų, kodėl taip įdomu pasidarė šitas 1800 litų ieškinys“, - sakė generalinis direktorius.
„Negaliu atsakyti“. Toks buvo V.Barakausko atsakymas į klausimą, kodėl vis dėlto „Aurela“ negalėjo ar nenorėjo sumokėti klientui 1272 litų.
Tomas Beržinskas
