Pedofilo-recidyvisto bylą tyręs pareigūnas liudija: „Vienoje vaizdajuostėje mačiau vaizdą, kaip atliekamas lytinis aktas su nepilnamečiu, o ponas “N„ - žiūri.“ - „Ar jūs negalėjote suklysti?“ - klausiame netikėdami savom ausim. „Ne, negalėjau“, - atsako pašnekovas ir pakartoja didelę įtaką teisėsaugai turėjusio politiko iš Artūro Paulausko aplinkos pavardę.
Viešai skelbiama, kad ponas „N“ turėjo šmėkštelėti šešis kartus už pedofiliją teisto Leonido Gotlibo byloje.
LNK „Paskutinės instancijos“ žurnalistė susisiekia su ponu „N“. Iškart pasipila grasinimai, kad paskelbus surinktus duomenis žurnalistams bus keliamos baudžiamosios bylos. Žinodami, kokią įtaką teisėsaugai akumuliavo šis žmogus, nutariame pasisaugoti ir neskelbti šio buvusio politiko pavardės, nors pagrindiniam mūsų liudininkui netiesiogiai antrina net keli tą bylą regėję žmonės.
„Jo namuose, kuriuos jis dalijosi su tėvais, radome didžiulį kiekį nuotraukų, vaizdo medžiagos ir filmavimui bei fotografavimui skirtą įrangą. Daugumoje nuotraukų nepilnamečiai oraliniu būdu tenkina pedofilą“, - žurnalistams pasakoja prie bylos tyrimo prisidėjęs pareigūnas. Anot jo, pačios baisiausios - tarpusavyje santykiaujančių vaikų nuotraukos. „Jų veidai iškreipti skausmo“, - prisimena pašnekovas. Panašūs, tačiau kitų žmonių, liudijimai buvo paskelbti prieš Naujuosius metus.
Anot šaltinių, L.Gotlibas savo aukas rinkosi vaikų namuose. Prisišnekindavo vaikus ateiti pas jį, o tada pasiūlydavo pinigų už „seksą“ ir „fotosesiją“. „Paskutinės instancijos“ šaltinis tvirtina, kad būtent tokią fotosesiją stebintį poną „N“ ir užfiksavo videokamera, o juosta buvo rasta kratos metu.
Pareigūnas sako, kad toliau nesekė bylos tyrimo, bet ji greitai - po pusmečio - pasiekė teismą. Tačiau pasiekė labai keistai suplonėjusi. Nepaisant versijos ir įrodymų, kad L.Gotlibas kaupė prievartaujamų vaikų nuotraukų archyvą ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir pedofilų rinkai, jo klientūra byloje, mūsų žiniomis, nenustatyta.
Bylą 2003 metais nagrinėjo Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas. Tam teismui tuo metu vadovavo Algimantas Valantinas, dabartinis generalinis prokuroras.
Dabar čia teismo pirmininko pareigas einanti teisėja J.Rasiukevičienė, gavusi LNK „Paskutinės instancijos“ prašymą susipažinti su byla ir jos nuosprendžiu, registruotu paštu atsiuntė nutartį. Jos esmė - neleisti žurnalistams net žvilgtelėti ton pusėn. Susipažinti nepateikta netgi nutarties rezoliucinė dalis.
Pedofilo L.Gotlibo ir jo galimų klientų nusikaltimai Lietuvoje įslaptinti esą paisant aukų teisių. Su bylos medžiaga neleidžiama susipažinti net ją nuasmeninus - paslėpus aukų tapatybes, todėl kyla pagrįstų įtarimų, kad teisėja J.Rasiukevičienė saugo ne tik aukas, bet ir 6 kartus teistą ir nė minutės neatgailavusį pedofilą.
Atsisakymas leisti pamatyti net dokumentus, kuriuose nėra minimos nepilnametės L.Gotlibo aukos, kelia įtarimų. Mus domina, pavyzdžiui, sprendimai dėl bylos daiktinių įrodymų saugojimo. Ar jie iš tiesų sunaikinti, nors, kaip teigia mūsų šaltinis, tarp tų daiktinių įrodymų esama pono „N“ pėdsakų? Ir kas priėmė tokį sprendimą? Generalinės prokuratūros viešųjų ryšių tarnyba mus patikina, kad teismui bylos nagrinėjimo metu vadovavęs A.Valantinas - čia niekuo dėtas. Ar tikrai? Su daiktinių įrodymų saugojimu susijusių dokumentų paviešinimas atsakytų į tą klausimą.
Nei klientų, nei pono „N“
L.Gotlibo bylą Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme nagrinėjęs teisėjas, o dabar - advokatas Vytautas Kastytis Valentinas Antanėlis, vos pradedame jį kamantinėti apie L.Gotlibo bylą ir pono „N“ vaidmenį joje, siunčia į 3-iąjį apylinkės teismą, kuriame buvo išnagrinėtas ir atmestas L.Gotlibo skundas dėl sprendimo nepaleisti jo iš kolonijos anksčiau laiko. Kolonijos vadovybė savo raštu atsisakė tarpininkauti dėl lygtinio paleidimo, nes L.Gotlibas kaltę neigia, nesigaili, kaltina teisėjus.
„Kokios nors medžiagos ten buvo: filmuotos, nuotraukų?“ - „Ten buvo nuotraukos berniokų, o daugiau ten filmuotos medžiagos nebuvo. Ten buvo nuotraukos“ - „O toje byloje buvo užrašų knygutė su kontaktais kitų pedofilų?“ - „Tikrai nežinau.“ - „O ponas “N„ kaip liudytojas toje byloje buvo?“ - „Ne, ne.“ - „O kad pavardė jo tenai, toj byloj, buvo, ar atsimenate?“ - „Aš tik tiek galiu pasakyti, kad ta byla nagrinėta 3-iajame teisme“, - pareiškia buvęs teisėjas V.Antanėlis.
Tai - tas pats V.Antanėlis, kuris sankcionavo vieną skandalingiausių Valstybės saugumo departamento (VSD) akcijų prieš žiniasklaidą. Jos metu buvo sulaikytas ir įkalintas žurnalistas Aurimas Drižius bei konfiskuotas jo leidžiamo laikraščio vieno numerio tiražas. Laikraštyje buvo publikuojamas straipsnis apie A.Paulausko santykius su viena lošimus organizuojančia bendrove.
Dabar A.Drižius mano, kad nors atakos prieš jį formalus pretekstas buvo ta publikacija, tačiau faktiškai kratų metu saugumiečius labiausiai domino žurnalisto sukaupta vaizdo medžiaga.
Mostelėdamas ranka į lentyną sau už nugaros A.Drižius pasakoja: „Jie čia viską griebė - tas visas vaizdajuostes, kurios čia spintoj gulėjo, visas išsinešė. Jie turbūt ieškojo ko nors skandalingesnio nei tie pokalbiai (A.Paulausko pokalbiai su lošimų verslininkais - R.J.). Jie čia viską iškratė, o labiausiai domino vaizdajuostės. Jie ieškojo, bet aš jų neturėjau...“
A.Drižius spėja, kad buvo tikimasi rasti vaizdajuostės iš L.Gotlibo bylos, kurioje esą užfiksuotas A.Paulausko aplinkos žmogus ponas „N“, kopiją.
Tos pačios bylos, kurią nagrinėjęs teisėjas V.Antanėlis davė leidimą VSD krėsti A.Drižių bei jo laikraštį.
Kur L.Gotlibo užrašų knygelė?
V.Antanėlio nuoroda į 3-iąjį apylinkės teismą, kaip tą, kuriame nagrinėtoje byloje gali būti pono „N“ pėdsakų - keistoka. Šiame teisme saugoma visai kita byla, kurios nuteistasis tas pats - L.Gotlibas. Tačiau šią bylą 1996 metais nagrinėjo teisėjas Robertas Dlugauskas. Kodėl V.Antanėlis mus lyg siunčia joje ieškoti to, kas mums rūpi labiausiai - pono „N“ pėdsakų? Antrą kartą pašnekintas V.Antanėlis sakosi buvęs ne taip suprastas.
Vilniaus 3-iojo apylinkės teismo pirmininkas Pavelas Borkovskis visai kitaip nei jo kolegė iš 2-ojo teismo traktuoja bylos medžiagos viešinimo reikalą. Talkinamas raštinės darbuotojos, jis pateikia mums keletą dokumentų.
Pirmiausia gauname nuasmenintą (L.Gotlibo aukų pavardės užtušuotos) byloje esančių dokumentų ir įrodymų sąrašą. Prieš tai kalbintas bylos tyrėjas mums tvirtino, kad byloje turi būti L.Gotlibo užrašų knygelė „su labai įdomiais adresatais“. Deja dokumentų, perduotų teismui, sąraše užrašų knygelės nėra. Yra tik susirašinėjimas su kažkuo Latvijoje. Iš bylos dokumentų aprašo dar matyti, kad buvo apklausinėjami tik L.Gotlibas ir jo nepilnametės aukos. L.Gotlibo galimų klientų pėdsakų byloje nėra. Byla ištirta ir išnagrinėta be konteksto - pedofilo galimus klientus paliekant nuošalėje.
Prašome, kad teismo darbuotojai pažiūrėtų, kokie dar daiktiniai įrodymai yra byloje. Po kelių minučių mums atneša daiktinių įrodymų sunaikinimo aktą. Viskas - nuotraukos, vaizdo medžiaga yra sunaikintos. Sudegintos.
P.Borkovskis išgirdęs, kokio žmogaus pėdsakų mes ieškome, daro prielaidą, kad galbūt ponas „N“ buvo užfiksuotas tada, kai, galbūt apsimesdamas klientu, padėjo tirti medžiagą. Tačiau, mūsų žiniomis, L.Gotlibo bylos tyrimo metu ponui „N“ turėjo rūpėti organizuoti nusikaltimai, o pedofilas L.Gotlibas viso tyrimo metu primygtinai buvo traktuojamas kaip vienišius.
Plačiau apie valstybės pareigūnų ir politikų pėdsakus bylose, kurių aukos - vaikai, šįvakar 19.40 LNK „Paskutinėje instancijoje“.
Rūta JANUTIENĖ/em>br />/em>
