„Mes dar turime daug paskatų dirbti. Tik gaila, kad universitetų mokslinių tyrimų veiklos kryptys vis dar nesuderinamos su pramonės poreikiais. Sutinku, kad dalis darbų atliekamų universitetuose gali būti teoriniai. Tai fundamentiniai mokslai, bet jų turėtų būti mažai. Mokslas, ypač technologijų, turėtų dirbti kartu su pramonės įmonėmis ir padėti joms spręsti problemas, o moksliniai straipsniai turėtų atsirasti tada, kai pavyksta padėti verslui išspręsti problemas ir kyla poreikis šia patirtimi pasidalyti su kitais“, – sakė dr. Vytautas Jokužis, elektronikos inžinierius, aukštųjų technologijų įmonės, sėkmingai eksportuojančios savo produkciją JAV, Azijoje, Europoje, vadovas. Didžioji dalis bendrovės eksperimentinių tyrimų ir prototipų gamybos projektų įgyvendinami pasinaudojant ES fondų investicijomis, vyksta derybos su Danijos, JAV kompanijomis.
Europos Komisija, skelbdama 2013 m. „Inovacijų švieslentę“, Lietuvos, Latvijos ir Estijos metinę pažangą įvertino kaip didžiausią visoje bendrijoje. ES valstybės narės skirstomos į keturias kategorijas. Lietuva, pagerinusi vidutinius rodiklius 5 proc., vienintelė perėjo į aukštesnę kategoriją. Ši švieslentė kasmet palygina mokslinių tyrimų srities ir inovacijų pasiekimus bei šalių stiprybes ir silpnybes.
Justinas Katkus, jaunos tarptautinės robotikos įmonės vadovas, pabrėžė, kad baimintis robotų invazijos nevertėtų. Su KTU ir Danijos mokslininkais dirbantis verslininkas sako, kad robotai ypač naudingi ten, kur žmogus yra priverstas atlikti sunkų fizinį darbą, žalojantį sveikatą.
„Robotų atsiradimas pramonėje ir gamyboje, sveikatos priežiūros srityje gali pakeisti žmonių darbą, tuo tarpu žmogaus intelektiniai gebėjimai gali būti realizuoti prasmingesnėje veikloje nei mechaninis darbas“, – įsitikinęs J.Katkus.
Tuo tarpu Dr. V. Jokužis sako, kad svarbu palaikyti bandomuosius produktų tyrimus. Kai kada pritrūksta energijos, lėšų ir geras produktas miršta. Tad pirmiausia reikėtų pradėti geriau finansuoti bandomąją gamybą ir produktų „išvedimą“ į rinką. Taip Lietuvoje daug sparčiau gautume pajamų iš naujų produktų, o jie greičiau išvystų pasaulinę rinką.
Valstybės institucijos sutaria, kad mokslo ir inovacijų vystymas išlieka prioritetu. Įkurti mokslo slėniai turi būti įveiklinami kuriant produktus, didinančius Lietuvos tarptautinį konkurencingumą. Naujuoju ES investicijų periodu moksliniams tyrimams ir inovacijoms Lietuvoje numatyta skirti apie 10 proc. visų skiriamų ES fondų lėšų – beveik 700 mln. eurų.
