Nepriklausomo universitetų vertinimo centro "Push" atlikta kasmetė studentų apklausa parodė, kad šiemet mokslus universitete pradedantys jaunuoliai gali tikėtis baigti juos turėdami didesnę nei 23 tūkst. svarų sterlingų (92 tūkst. litų) skolą. Tai beveik 10 tūkst. svarų daugiau, negu bankams turės grąžinti šiemečiai absolventai.
Apklausoje dalyvavo 2024 Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų pirmo-ketvirto kursų studentai. Jų skolos, kaip parodė tyrimas, dabar per metus vidutiniškai pakyla daugiau nei 5 tūkst. svarų. Maža to, skolos pastaruoju metu didėja vis sparčiau.
Brangiausia - Anglijoje
Studentų išlaidos ir jų skolinimosi lygis labiausiai priklauso nuo gyvenamosios vietos bei aukštosios mokyklos. Didžiausia našta slėgs studijuojančiuosius Anglijoje - jų skolos vidutiniškai kils 5271 svaru per metus. Tai 10 proc. daugiau negu praėjusiais metais. Itin staigus skolų šuolis - iki 4324 svarų per metus (30 proc. daugiau negu praėjusiais metais) - jaučiamas Šiaurės Airijoje.
Geriausia studentų padėtis yra Škotijoje. Čia škotų ir iš kitų ES valstybių atvykusių studentų, bet ne anglų, studijų įmokas padengia regioninė vyriausybė. Škotijos studentų skolos dėl pragyvenimo ir kitų su mokslais susijusių išlaidų didėja 2194 svarais per metus. Šiuo metu svarstoma galimybė ir likusioje Didžiosios Britanijos dalyje peržiūrėti studijų įmokų mokėjimo tvarką.
Kaltina ir krizę
"Push" atstovas Johnny Richas tvirtina, kad dėl didėjančių studentų skolų iš dalies reikėtų kaltinti bendrą ekonomikos nuosmukį. "Pasidarė gerokai sunkiau susirasti darbą ne visu etatu, todėl studentai susiduria su rimtais finansiniais sunkumais ir nerimauja dėl to, kas jų laukia ateityje, - kalbėjo J.Richas. - Vis dėlto pranašumai, kuriuos suteikia gautas laipsnis, vis dar gerokai nusveria išlaidas."
Slepia papildomas išlaidas?
Kita apklausa, kurią atliko Nacionalinė studentų sąjunga (NUS), parodė, kad kai kurių studijų programų studentai išleidžia gerokai daugiau papildomų lėšų vadovėliams ir kitoms studijų priemonėms.
Brangiausiai kokybiškos studijos kainuoja jauniesiems matematikams ir kompiuterių specialistams - jie naujoms knygoms bei įrangai per metus vidutiniškai išleidžia 1430 svarų. Medicinos studijos papildomai kainuoja 902, verslo - 873, menų ir dizaino - 701, teisės - 642, filologijos - 635 svarus per metus.
Vertindamas apklausos rezultatus NUS pirmininkas Wesas Streetingas pareiškė, kad universitetai turėtų būti "atviresni" ir suteikti būsimiems studentams daugiau duomenų apie tikrąją studijų kainą, o ne vien apie studijų įmoką. "Būtų gerai, jei universitetų interneto svetainėse ir lankstinukuose atsirastų daugiau informacijos bei patarimų", - sakė jis.
Vyriausybės pažadai
Didžiosios Britanijos aukštojo mokslo ministras Davidas Lammy pažymėjo, jog vyriausybė yra įsipareigojusi siekti, kad studijų išlaidos nė vienam jaunuoliui netaptų neįveikiamu barjeru pakeliui į universitetą. "Šiuo metu mūsų universitetuose mokosi rekordinis skaičius studentų, be to, sulaukiame ir kaip niekada daug prašymų priimti. Norėtume padaryti studijas dar lengviau prieinamas, todėl ir toliau siūlysime dosnų paramos paketą, į kurį įeina stipendijos bei mažas palūkanas turinčios paskolos. Jų nereikės grąžinti, kol studentai susiras darbą, už kurį gaus daugiau kaip 15 tūkst. svarų per metus", - užtikrino ministras.
Britų dienraščio "The Guardian" duomenimis, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų bakalauro studijų metinė įmoka siekia 3145 svarus. Šalies vyriausybė skelbia per metus išleisianti 5 mlrd. svarų studentams remti. Tačiau to tikriausiai nepakaks, kad būtų sustabdytas studentų skolų didėjimas.
