Ne sykį esame girdėję posakį, jog daugelis šio amžiaus ligų kyla dėl stresų. Nieko nuostabaus, miesto skuboje tarpstantis gyvenimas yra kupinas įtampos, jame vietos kokybiškam poilsiui lieka vis mažiau.
Kuo intensyviau gyvename, tuo didesnį dėmesį turime skirti psichofizinei sveikatai. „BENU vaistinės“ duomenimis, maisto papildų, skirtų nervinės sistemos balanso palaikymui, lyginant su 2016 m. praėjusiais metais poreikis išaugo beveik trečdaliu (31 proc.), o receptinių vaistų – daugiau nei 6 proc.
Vis daugiau žmonių, besiskundžiančių psichosomatiniais sutrikimais, yra linkę ieškoti pagalbos internete, vartoti imunitetą bei nervinę sistemą stiprinančius preparatus arba kreiptis į sveikatos specialistus. Kaip spręsti nemigos ar nerimo problemas ir kada verta pagalbos kreiptis į sveikatos specialistus?
Patarimas Nr. 1: išsirašykite bėdas juodu ant balto
JAV įsteigtos organizacijos Nacionalinio miego fondo duomenimis, negebėjimas ilgai užmigti vakare (arba staiga prabudus naktį), dažnai lydimas baimės ar susirūpinimo, šiandien yra vadinamas lėtine nemiga.
Žmogus, kuris kasdien yra veikiamas daugybės dirgiklių ir kenčia nuo nerimo sutrikimo, sunkiai užmiega. Negalėdamas kokybiškai išsiilsėti ir dėl to dar labiau patirdamas stresą asmuo patenka tarsi į uždarą ratą.
„Kai žmogus yra įsitempęs, susirūpinęs kažkuo, dienos metu jis gali nukreipti savo dėmesį kažkur kitur – įsijungti televizorių, interneto naršyklę ar pasikalbėti, susirašyti su draugu. Tačiau naktį, kai visa aplinka nurimsta, žmogus tarsi lieka vienas su savo mintimis ir rūpesčiais. Jeigu atsigulęs į lovą jis negali nurimti, toliau „strateguoja“ galimus problemų sprendimus, jo protas išlieka budrus, yra nuolat stimuliuojamas, o tai ir paskatina nemigą ir nerimą“, – teigia Klivlendo instituto profesorė Michelle Drerup.
Jos siūlomas sprendimas tiems, kurie negali ramiai užmigti, negalvodami apie ateinančios dienos rūpesčius – visas esamas problemas iš vakaro susirašyti ant lapo popieriaus. „Aš tai vadinu „smegenų šiukšlyno“ strategija. Jūs atsisėdate ir skiriate, pavyzdžiui, valandą laiko... Rūpesčiui! Tuo metu jūs užfiksuojate visas neįgyvendintas užduotis, neužbaigtus darbus, problemas, o tada pasirašote planą, kaip, žingsnis po žingsnio, kitą dieną jas spręsite. Būtent plano neturėjimas ir sukelia didžiausią nerimą“, – pastebi mokslininkė.
Patarimas Nr. 2: atsiribokite nuo ekrano
Dažnas žmogus, įpratęs iki išnaktų tikrintis darbo elektroninį paštą, susirašinėti su bičiuliais ar kolegomis, išmaniojo telefono ar kompiuterio nepaleidžia iš rankų net ir atsigulęs miegoti.
Įprotis ieškoti vis naujos informacijos ar tiesiog prieš miegą „maigyti“ mėgiamą programėlę taip pat gali prisidėti prie nemigos ir nerimo sutrikimų. „Labai svarbu atskirti dieną ir naktį, išjungiant telefonus, planšetes, kompiuteris, kad mūsų smegenys galėtų nurimti, sulėtėti prieš miegą.
Vietoj žiūrėjimo į ekraną aš patariu skaityti grožinę literatūrą, kadangi ji nukreipia mintis ir leidžia pasireikšti nuovargiui“, – atkreipia dėmesį klinikinės psichologijos specialistas, profesorius Janetas Kennedy.
Jo teigimu, „miego higiena“ ypač svarbi tiems, kurie kenčia ne tik nuo nemigos, bet ir nerimo, nuolat pertraukiančio harmoningą miego ritmą. Tai – grafikas, kai miegoti einama tuo pačiu metu, kaip ir keliamasi ryte. „Jei nutiko taip, kad vieną naktį užmigote vėliau, geriau kitą dieną šiek tiek pakentėti ir nueiti miegoti įprastu laiku, siekiant palaikyti balansą“, – pataria J. Kennedy.
Patarimas Nr. 2: pasitikrinkite sveikatą
Audronės Levickienės teigimu, prieš pradedant vartoti vaistus nuo nemigos, patariama išbandyti natūralias pagalbos priemones ar atsipalaiduoti padedančias veiklas.
„Trumpalaikes miego problemas palengvina šilta vonia, kvėpavimo pratimai, raminama muzika, skaitymas. Vaistažolių arbatos ar žoliniai preparatai su valerijonu, jonažolėmis, melisomis ar pasifloromis taip pat palengvina miego sutrikimus. Visgi, tai yra kompleksinė problema, todėl svarbu žinoti, ar žmogui reikia padėti užmigti, ar būti darbingu dieną. Subalansuota mityba, pakankamas magnio kiekis organizme taip pat turi teigiamos įtakos miego kokybei“, – teigia A. Levickienė.
Vaistininkė pastebi, kad jei sutrikęs miegas ar padažnėjęs nerimo jausmas apninka laikinai (vykstant pokyčiams darbe, ištikus nelaimei, tvyrant konfliktams asmeninėje aplinkoje), juos galima mėginti spręsti patiems – daugiau laiko praleidžiant gamtoje, užsiimant aktyvesnėmis fizinėmis veiklomis.
Vis dėlto, A. Levickienės teigimu, jeigu kuri nors (ar abi iš šių) būsenų kankina mėnesį ir daugiau, o pagalba sau neduoda norimų rezultatų, patartina kreiptis į sveikatos specialistus. Pirmiausia – bendrosios praktikos gydytoją ar Psichikos sveikatos centrą.
Sveikatos specialistų pastebėjimu, daugiau nei pusė nemigos atvejų būna susiję su depresija ar nerimu, apie dešimtadalis – su psichofiziologiniais sutrikimais (stresu, emocinėmis problemomis), o likusi dalis – su kitomis (lėtinėmis) ligomis.
