Beveik 7 tūkstančiai tonų aukso luitų buvo pavogta iš saugyklos Fort Nokse (Fort Knox) Jungtinėse Valstijose laikotarpiu nuo 1973 metų lapkričio iki 1974 metų balandžio, sakoma straipsnyje, paskelbtame leidinyje „Globe“. Auksą neteisėtai išvežė įvairūs spekuliantai, tarp jų, ir Amerikos bankininkai, skelbia silverdoctors.com.
Daktaras Piteris Beteris (JAV advokatas ir finansininkas, leido audiobiuletenį, skirtą sąmokslams aukščiausiuose JAV vyriausybės sluoksniuose) kartu su verslininku Edvardu Diurelu tvirtino, kad auksas buvo slapta išvežtas naktį kariškais sunkvežimiais, iš pradžių nugabentas į Niujorką, o iš ten į Šveicariją ir Nyderlandus.
Išvežtas auksas buvo parduotas kažkokiems pirkėjams Europoje po 42 dolerius už unciją – ketvirtadaliu pigiau, negu tuometinės aukso kainos. Tais laikais už aukso saugojimą Fort Nokse atsakingas Viktoras Charkinas tvirtino, kad 1971 metais trisdešimt trys 15 tonų sunkvežimiai išvežė iš saugyklos aukso už 500 milijonus dolerių. Vėliau E. Diurelas pareiškė, kad Fort Nokse liko aukso tik už 6 milijardus delerių, ir kad šis auksas yra pačios žemiausios kokybės – perlydytos auksinės monetos, kurios nėra grynas auksas, kadangi jų sudėtyje yra vario. Šio aukso kokybė buvo tokia žema, kad pardavinėti jį atviroje rinkoje buvo beprasmiška, kadangi nė viena valstybė niekada jo nebūtų pirkusi. Anot P. Beterio, žinių apie neteisėtą aukso išvežimą jam suteikė 1974 metais oficialūs šaltiniai JAV ir užsienio valstybių vyriausybėse.
Informacija apie šį incidentą buvo perduota JAV iždo darbuotojams, kurie, galų gale, sutiko patikrinti saugyklas, dalyvaujant grupei žurnalistų ir pačiam E. Diurelui. Tačiau, kaip tvirtino pastarasis, atliktas patikrinimas buvo grynai parodomojo pobūdžio: iš 13 saugyklų buvo patikrintos tik dvi, aukso mėginiai buvo imami nuo luitų paviršiaus užuot pragręžus juose skylę ir įsitikinus, kad luitai tikrai auksiniai. Maža to, dalyvavusiems žmonėms nebuvo leidžiama liesti aukso, jie tik galėjo žiūrėti į jį pro specialią akutę.
Nepaisant JAV vyriausybės pareiškimų, kad dingęs auksas visiškai nedingo, o buvo nugabentas į užsienio bankus pagal teisėtai sudarytus sandorius, P. Beteris ir E. Diurelas neabejojo, kad iš tikrųjų auksas slapta buvo pavogtas.
