Šis modelis išpopuliarėjo prieš keletą metų, o nuo šių metų buvo sukurti teisiniai pagrindai, kad sutelktinio finansavimo platformos taptų legalios ir Lietuvoje. Kol kas populiariausios yra tarptautinės kickstarter.com ir indigogo.com platformos, kuriose projektu patikėję žmonės gali jam skirti nors ir nedidelę dalį lėšų, o už tai, jei projektas surenka prašomą sumą, gauna mažą dovanėlę ar pabaigtą produktą.
Pasiseka dešimtadaliui lietuvių
Buities technikos ir elektronikos prekybos tinklo „Topo centras“ inovacijų vadovas Almantas Dulkys atsakingas, kad įdomesni ir finansavimą pritraukę elektronikos prietaisai pasiektų ir parduotuvių lentynas. Pasak jo, finansuojama idėja privalo sudominti visuomenę, sukelti wow efektą arba būti tiesiog visiškai netikėtas požiūris į tam tikrą reiškinį.
Lietuviai taip pat bando nustebinti viso pasaulio minią, tačiau sutelkti reikiamą pinigų sumą pavyksta tik nedaugeliui.
„Minios finansavimo platformose lietuviškų projektų per visą laiką galima suskaičiuoti iki 100. Iš jų minimalų finansavimo tikslą pasiekė tik dešimtadalis. Įdomu tai, kad lietuviai finansavimo dažniau prašo įvairiems kūrybiniams projektams, kuomet vakaruose šios platformos garsėja kaip technologinių produktų finansinis inkubatorius”, - pasakoja A. Dulkys.
Mėgdžioja „Apple“
JAV gyvenantis Zackas Brownas kickstarter.com platformoje yra surinkęs 55 tūkst. JAV dolerių. Už tokią sumą galima įgyvendinti labai rimtus projektus, tačiau amerikietis iš pradžių prašė 10 JAV dolerių bulvių salotų ruošimui, o žmonės buvo tiek sužavėti, kad idėja buvo išplėsta į grandiozinį projektą.
Tiesa, pasak A. Dulkio, šis atvejis yra veikiau išimtis, mat originalumas yra būtina, bet nepakankama sąlyga, kad minia suaukotų pinigus projektui.
„Tie, kas yra bandę minią įtikinti projekto ar produkto patrauklumu ir surinkti reikiamą pinigų sumą įgyvendinimui, puikiai žino, kad vien patalpinti projekto aprašymą kickstarter.com ar indiegogo.com neužtenka. Platforma yra tik būdas įgauti pagreitį ir patogiai surinkti lėšas. Tai reiškia, jog minią jūs turėsite atsivesti pats. Kaip tai darysite, jau jūsų kūrybiškumo ir turimų resursų klausimas”, - teigia ekspertas.
Anot jo, 9 atvejais iš dešimties būtent pastarieji du elementai ir nulemia projekto sėkmę. Visgi nusistovėjo tam tikra taisyklė, kurios dabar laikosi visi projektai.
„Sėkmingų projektų vaizdo pristatymas jau tapo tam tikru standartu, norma. Dažniausiai jie šmaikštūs, su charizmatiškais projektų autorių pasakojimais, trimatėmis vizualizacijomis ir puikiai priderintu muzikiniu pagrindu. Ne veltui yra manoma, kad šis vaizdo pristatymų konceptas yra nusižiūrėtas iš kompanijos „Apple” naujai pristatomų produktų video”, - teigia pašnekovas.
Veikti reikia globaliai
A. Dulkys pabrėžia, kai puikios idėjos sinergija veikia kartu su iš anksto apgalvota komunikacijos strategija, daug šansų, kad projektas susilauks dėmesio.
„Gyvename globalizacijos laikais, todėl didžiausia klaida, kokią galima padaryti, tai orientuoti savo kampaniją tik į vieną kažkurią šalį. Galvojant globaliai, jūs privalote dėti maksimumą pastangų, kad jūsų idėją pastebėtų didžiausią jūsų norimą auditoriją turintys tinklaraštininkai ir nepriklausomi žurnalistai. Jei juos įtikinsite ir jie jums skirs nors ir mažą straipsniuką, didelė tikimybė, kad sulauksite skambučių iš didesnių komercinių naujienų portalų. Užkabinus šiuos, sulauksite ir mega portalų dėmesio. Kuo daugiau interesantų į savo kampaniją pritrauksite, tuo ji automatiškai bus pakelta aukščiau pačioje minios finansavimo platformoje”, - sėkmės kelią dėsto jis.
Kaip pasakoja pašnekovas, tiems, kuriems pavyksta užkopti iki pirmo puslapio platformos tinklalapyje, dažniausiai pasiseka surinkti labai dideles pinigų sumas. Visgi atsiranda suinteresuotų pusių, kurios skelbiasi, kad už kelis šimtus ar tūkstančius eurų jums atves srautą ir garantuos projekto sėkmę. Pasak A. Dulkio, tokių įmonių yra bent kelios dešimtys, tačiau iš tiesų darbą atliekančių tėra dvi trys.
Galioja auksinė formulė
Stokojientiems drąsos ar abejojantiems savo originalumu ekspertas pataria nenuleisti rankų, mat egzistuoja vadinamoji 20/80 taisyklė.
„Būtent tokius skaičius įvardino mano bičiuliai, įgyvendinę ne po vieną sėkmingą finansavimo projektą. 20 proc. pastangų derėtų skirti produkto koncepcijai ir aprašymui platformose, likusius 80 procentų – šios idėjos sklaidai. Sakoma, kad Lietuva – švogerių kraštas, tačiau net ir pasauliniu lygiu pažintys, kontaktai ir žmonių daroma įtaka yra pačios didžiausios vertės. Ši taisyklė galioja ir minios finansavimo projektuose”, - atskleidžia jis.
Visgi net ir reikalingą ar didesnę sumą surinkę projektai susiduria realybę ir kartais yra sugniuždomi savo pačių sėkmės. Pasak A. Dulkio šis klausimas yra skaudus ne vienam tūkstančiui žmonių, kurie su gerais norais prisidėjo prie sėkmingos finansavimo kampanijos, tačiau rezultate jokio produkto nesulaukė.
„Tam tikra prasme, idėją finansuojantis sociumas tarsi įpareigoja įdėją realizuoti iki galo. Tai tarsi tikėjimas ir pasitikėjimas žmonija, ypač kūrėjais. Kaip bebūtų, šioje žemėje yra ir nesąžiningų, bet talentingų personų. Platforma niekaip neįpareigoja gautą finansavimą panaudoti pagal paskirtį, nors tam tikri teisiniai bandymai jau mezgasi. Yra ir kita medalio pusė, kuomet kūrėjai prašo, tarkim 100 tūkst. eurų naujos kartos vaizdo kamerai sukurti, o surinkę kad ir dvigubai daugiau supranta, kad tokio daikto kūrimas ir gamyba kainuos mažiausiai pusę milijono eurų. Dažniausiai tokiais atvejais kūrėjai kelis metus šeria finansuotojus tuščiais pažadais iki dingsta iš eterio be jokios žinios”, - teigia jis.
