Lietuvos Aukščiausiasis Teismas antradienį atmetė už valiutos kontrabandą nuteisto Latvijos dviratininko Jurio Silovo kasacinį skundą nutraukti bylą.
Teismui palikus galioti anksčiau paskelbtą nuosprendį, žinomas Latvijos sportininkas liko pripažintas kaltu dėl Lietuvos teritorijoje padaryto nusikaltimo. Jo vežti nuosavi pinigai, kurie, kaip reikalauja įstatymai, nebuvo pateikti muitinės kontrolei, grąžinti nebus ir lieka Lietuvos žinioje.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
J. Silovas dar gali tikėtis Lietuvos prezidento malonės. Savo teises jis ginti ir Europos žmogaus teisių teisme. Nuteistojo advokatas Algimantas Dziegoraitis žurnalistams sakė, kad gavęs Aukščiausiojo Teismo nutartį su išsamiais motyvais, svarstys tolesnes latvių dviratininko bylos galimybes.
Prašydamas panaikinti nuosprendį advokatas A. Dziegoraitis pažymėjo, kad savo veiksmais J. Silovas Lietuvos ekonomikai ir saugumui nepakenkė.
"Tai buvo doru sunkiu darbu uždirbtos piniginės lėšos, jas patvirtina banko dokumentai", - sakė advokatas.
Tuo tarpu Generalinė prokuratūra prašė palikti galioti nuosprendį ir skundą atmesti.
"Iš tikrųjų jis gabeno savo uždirbtus pinigus, tačiau jis pažeidė nustatytas taisykles", - sakė prokurorė Daiva Skorupskaitė-Lisauskienė.
Pinigai, kuriuos J. Silovas vežėsi vykdamas automobiliu 2001-ųjų metų rudenį per Lenkijos ir Lietuvos sieną, yra jo uždarbis Prancūzijos profesionalų dviratininkų klube. Iš viso latvis įvairia užsienio valiuta vežė 265 tūkst. 159 litus.
Pernai rugpjūčio 20 dieną Lietuvos apeliacinis teismas pripažino J. Silovą kaltu dėl valiutos kontrabandos, bet neskyrė jam laisvės atėmimo bausmės, apsiribodamas 25 tūkst. litų bauda ir vežtos nedeklaruotos valiutos konfiskavimu.
Teismas nusprendė sportininkui negrąžinti iš jo konfiskuotų 265 tūkst. litų įvairia valiuta ir dviejų jo automobilių.
Dviratininkas teigė nežinojęs apie reikalavimą vykstant per sieną deklaruoti daugiau kaip 10 tūkst. litų. Šiuos aiškinimus teismas vadina nepagrįstais. J. Silovas daugiau nei 10 kartų iki tol buvo važiavęs per Lietuvos sieną, o sienos perėjimo zonoje buvo pakankamai informacijos apie deklaravimą.
Dėl nedeklaruotų pinigų J. Silovui teko praleisti kelis mėnesius nelaisvėje Pravieniškių pataisos namuose. Kauno apygardos teismas 2002 metų balandžio 11 dienos jį buvo nuteisęs kalėti 5 metus, paskyrė baudą ir turto konfiskavimą.
Apskundęs jį įkalinusį nuosprendį, J. Silovas už 20 tūkst. litų piniginį užstatą buvo paleistas į laisvę. Užstatą sumokėjo Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Apeliacinis teismas nusprendė grąžinti komitetui piniginį užstatą.
Apeliacinis teismas buvo sustabdęs bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo dėl tuo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos buvo skirta bausmė, atitikimo Konstitucijai.
Šiemet birželio 10 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė, kad jau nebegaliojančiame Baudžiamajame kodekse numatyta minimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė už stambaus masto kontrabandą, kuri buvo skirta Latvijos dviratininkui J. Silovui, neprieštarauja pagrindiniam Lietuvos įstatymui - Konstitucijai.
Tačiau senojo Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriuo nebuvo leidžiama skirti mažesnės bausmės, nei numatyta įstatyme už įvykdytą kontrabandą stambiu mastu, prieštarauja Konstitucijai.
Sulaikymas Lietuvos pasienyje nutraukė J. Silovo dviratininko karjerą. Sportininkas žurnalistams yra sakęs, kad kol kas nieko nedirba, gyvena palaikomas tėvų ir draugų.
Nuteistas latvių sportininkas Aukščiausiojo Teismo posėdyje Vilniuje nedalyvavo. Salėje posėdį stebėjo Latvijos ambasados pirmoji sekretorė konsuliniais klausimais Ieva Bilmane. Ji BNS korespondentei sakė, kad ambasada nuo pat pradžių stebėjo bylos eigą.
"Į tokią situaciją galėjo patekti ir lenkas, ir estas, nebūtinai latvis", - sakė I. Bilmane. Diplomatė išreiškė apgailestavimą dėl J. Silovo patekimo į tokią nemalonią situaciją.
Pasak advokato, J. Silovo sveikata yra prasta, jam buvo atlikta operacija ir kaip sportininkas jis prarado daug laiko ir didįjį sportą grįžti jau nebegalės.
BNS
