Tačiau vienas, vizualiai turbūt pats ryškiausias žmogus visoje lygoje, dar tik pradeda mokytis, ką reiškia tikras krepšinio bendruomenės dėmesys. O jo ateityje tikrai bus tik daugiau.
Bent dalis „Betsafe-LKL“ čempionato žiūrovų kartą-kitą yra girdėję Šiauliuose rungtyniaujančio Jono Paukštės pavardę. Bent kruopelė žiūrovų dar prieš šį sezoną žinojo, kad J. Paukštė yra labai jaunas ir labai aukštas krepšininkas, pradedantis savo karjerą vyrų krepšinyje.
Ir nors „Šiaulių“ komandoje šis 20 metų jaunuolis toli gražu nėra vienas svarbiausių ar dažniausiai matomų krepšininkų, minioje, o tiksliau – visoje Lietuvoje, jo nepastebėti tiesiog neįmanoma.
J. Paukštės ūgis, kaip sako pats žaidėjas, šiuo metu (oficialių duomenų nėra – aut.) siekia 224 cm. Du metrai ir dvidešimt keturi centimetrai! Jei į šio krepšininko namus šiandien pasibelstų rekordus fiksuojantis atsakingas asmuo, tai Lietuvos istorija greičiausiai būtų perrašyta.
Iki pat šiol aukščiausiu Lietuvos žmogumi laikytas Arvydas Sabonis. Legendinio krepšininko ir šiuo metu Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento ūgis istorijos metraščiuose žymimas kaip 223,6 cm.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad J. Paukštė gimė tik 2001 metais, todėl 224 cm nebūtinai reiškia augimo pabaigą.
„Oficialių išmatavimų kaip ir nėra. Kartais pasimatuojame, bet tai vyksta labai, labai paprastu būdu – atsistoju prie sienos, ant galvos padedame knygą ir nubrėžiame liniją. Tai pagal šitą matavimą gauname 224 cm ūgį“, – kalbėdamas su LKL.lt juokėsi pats krepšininkas.
Jei „butinis“ J. Paukštės ūgio matavimas jau kelintą kartą nemeluoja, tai labai gali būti, kad Lietuva turi naują aukščiausią ne tik krepšininką, bet ir bendrai žmogų visoje istorijoje.
„Panašu, kad taip. Panašu, kad esu aukščiausias lietuvis. Kiek žinau, tai krepšininkas turbūt tikrai esu aukščiausias. O gal ir bendrai žmogus istorijoje. Bet prie viso to aš esu pripratęs, negaliu juk kasdien trykšti iš laimės dėl savo ūgio“, – kuklinosi „Šiaulių“ vidurio puolėjas.
J. Paukštės karjera vyrų krepšinyje oficialiai prasidėjo tik praėjusių metų rudenį, kai startavo šis „Betsafe-LKL“ čempionato sezonas. Aikštelėje šiame sezone 224 cm centras žaidžia vos po 3 minutes ir 41 sekundę, taip fiksuodamas 1,8 taško vidurkį.
Akivaizdu, kad įsitvirtinti Lietuvos krepšinio padangėje šiam neįprastų perimetrų jaunuoliui dar tikrai reikės laiko.
Vis dėlto, kaip sako pats žaidėjas, abejoti dėl išaugusio vaidmens komandoje ir padidėjusio minučių kiekio nėra ko – jo šlovės valanda dar išauš.
„Jaučiu, kad galėčiau daug daugiau. Be abejo, reikia dar labai stipriai tobulėti. Čia mano pirmieji metai LKL. Smagu bent tiek sužaisti, bet tikrai ateis su laiku ir daugiau tų minučių“ – viltingai šyptelėjo J. Paukštė.
– Jonai, visų pirma, paskutinėse komandos rungtynėse pelnėte keturis taškus. Kiek jums asmeniškai reiškia šie pirmieji pasirodymai vyrų krepšinyje?
– „Neptūnas“ man turbūt sėkmingiausias varžovas – abu kartus, kai pelniau bent po keturis taškus, tai padariau į „Neptūno“ krepšį (juokiasi – aut.). Visos geriausios rungtynės kol kas buvo prieš juos, bet noriu akcentuoti, kad tai nieko nereiškia. Pora minučių aikštelėje yra labai mažai.
– Jaučiate, kad gali būti daugiau?
– Jaučiu, kad galėčiau daug daugiau. Be abejo, reikia dar labai stipriai ir tobulėti. Čia mano pirmieji metai LKL. Smagu bent tiek sužaisti, bet tikrai ateis su laiku ir daugiau tų minučių.
– O kaip jūsų gyvenime atsirado krepšinis? Ar visa tai – tik dėl ūgio?
– Visą gyvenimą labai mėgau krepšinį. Nuo pat vaikystės labai norėjau jį žaisti. Ketvirtoje klasėje pradėjau domėtis, labai norėjau pradėti lankyti, bet vis nenueidavau. Galiausiai nuėjau į Vilniaus krepšinio mokyklą (VKM) ir iškart labai stipriai užsikabinau.
– Turbūt jau atėjęs į krepšinio mokyklą buvote aukštesnis už kitus?
– Aš visą laiką buvau kiek aukštesnis už bendraamžius. Bet visada augau tolygiai, nebuvo taip, kad kažkuriais metais šaučiau į viršų. Viskas vyko labai natūraliai.
– O jūs kasdien girdite įvairiausių atsiliepimų apie savo ūgį? Kaip į tai reaguojate?
– Jau tikrai pripratau. Seniau gal kiek nervindavo, bet dabar supratau, kad nepabėgsi nuo to, koks esi. Su tokiu ūgiu pastoviai žmonės prisikabins, paklaus kažko. Aš visada savo ruožtu atsakysiu jiems.
– Ką jums sako žmonės, ką girdite dažniausiai?
– Dažnai tiesiog Saboniu pavadina. Dar paklausia ūgio, tiesiog domisi, kiek centimetrų. Seniau juokaudavo dėl oro viršuje, bet jau atrodo, kad išėjo iš mados.
– Jūs tvirtinate, kad jūsų ūgis yra 224 cm. Negi niekas neturi oficialių duomenų?
Oficialių išmatavimų kaip ir nėra. Kartais pasimatuojame, bet tai vyksta labai, labai paprastu būdu – atsistoju prie sienos, ant galvos padedame knygą ir nubrėžiame liniją. Tai pagal šitą matavimą gauname 224 cm ūgį.
– Tokie skaičiai reikštų, kad jūs esate aukščiausias lietuvis istorijoje...
Panašu, kad taip. Kiek žinau, tai krepšininkas turbūt tikrai esu aukščiausias. O gal ir bendrai žmogus istorijoje. Bet prie viso to aš esu pripratęs, negaliu juk kasdien trykšti iš laimės dėl savo ūgio.
– Atleiskite už klausimą, bet kas yra sunkiausia būnant tokio sudėjimo?
– Labai didelių sunkumų nėra, nes esu pripratęs. Būna automobiliuose netelpu, bet daugumoje ir tai kažkaip sutelpu, tai labai skųstis negaliu.
– O kokio dydžio jūsų pėda?
– Nėra labai didelė kaip mano ūgiui. 49,5 dydis. Internete pilna tų batų, viską randu kur užsisakyti.
– Kaip atrodo Jono Paukštės skrydžiai lėktuvu?
– Beveik kiekvieną skrydį, kiek esu skridęs, net jei neužsirezervuoju vietos prie avarinio išėjimo, tai man kiti keleiviai tą vietą duoda. Pamato mane, aš paprašau, visi supranta ir užleidžia. Yra tekę kelis kartus skristi ir paprastoje vietoje, tai ten buvo šakės, tikrai labai blogai.
– Būdamas 18 metų paragavote legionieriaus duonos. Ką į jūsų gyvenimą atnešė dveji metai Ispanijoje?
– Išvažiavau labai jaunas, taip. Pirmieji kokie trys mėnesiai tikrai buvo labai sunkūs, bet vėliau įsivažiavau, apsipratau su aplinka, aikštelėje irgi atsirado daugiau greičio. Iš Ispanijos parsivežiau labai daug patirties, susipažinau su pačiu ispanišku krepšiniu. Net neabejoju, kad tai man, kaip žaidėjui, davė labai daug. Ispanija stipriai pakeitė mane kaip krepšininką.
– Galbūt Ispanijoje žmonės dar stipriau reaguodavo į jūsų sudėjimą?
– Ten žmonės visi daug aistringesni. Gatvėse tikrai jaučiasi, kad visi drąsiau tave užkalbina, matosi ir žvilgsniai kitokie. Labai stipriai skiriasi kultūros. Tiesiog visko buvo, priklauso nuo žmonių. Vieni pagiria, kiti stebisi, treti juokiasi. Čia juk jų reikalas, aš esu toks, koks esu.
– Grįžkime prie Šiaulių. Kaip jūsų akimis atrodo šis sezonas komandai?
– Pradžioje tikrai buvo labai sunku, bet su laiku susižaidėme. Veteranai mums stipriai padėjo ir treniruočių procese ir rungtynėse. Atrodo, kad atsirado stiprus branduolys, pasikeitė nuotaika treniruotėse, taip pat ir rungtynėse atsirado geresnė energija. Tas akivaizdu tiek būnant komandos viduje, tiek stebint ją iš šono.
– Kokie jūsų, kaip profesionalaus krepšininko, tikslai?
Visų pirma tai norėčiau įsitvirtinti LKL, o vėliau patekti į Eurolygą. Šiai dienai tikslai būtų tokie, bet jie juk kinta.
– O į kokius kitus krepšininkus jūs pats lygiuojatės?
– Į kitus labai aukštus žaidėjus aš nežiūru. Labiausiai domiuosi Madrido „Real“ centru Walteriu Tavaresu. Jis man šiandien tikrai yra krepšinio idealas.
– Turbūt daug abejonių dėl krepšinio gyvenime nebuvo. Tačiau jei ne krepšinis, ką veiktumėte?
– Tikrai neblogai mokiausi. Bet kai rimčiau pradėjau žiūrėti į krepšinį, tai krito pažymiai, turėjau rinktis – mokslai ar krepšinis. Gyvenimas privedė prie krepšinio, todėl labai daug apie kitus variantus ir negalvojau.
