Pasaulinėse rinkose auksas prarado spindesį. Aukso vertė per pastaruosius tris mėnesius nukrito 10 proc. Nepaisant to, Indijos gyventojai vardan brangiojo metalo yra pasiryžę aukoti savo valiutą ir šalies ekonomiką, rašo „GlobalPost“.
Indija išleidžia milijardus JAV dolerių pirkdama auksą. Šalies pinigai iškeliauja į užsienį, blogėja einamosios sąskaitos balanso rodikliai, krenta rupijos vertė. Dėl šios priežasties brangsta importuojamos prekės, o verslui darosi vis sunkiau apmokėti užsienio valiuta gautas paskolas.
Anot šalies finansų ministro Palaniappano Chidambaramo, sustabdžius aukso importą bent vieneriems metams, einamosios sąskaitos deficitas kardinaliai pasikeistų.
Indija yra didžiausia aukso importuotoja visame pasaulyje. Šalis kasmet nuperka trečdalį pasaulinės aukso pasiūlos. Auksas yra antra pagal dydį importo prekė, kurią lenkia tik nafta. Dėl šios priežasties Indijos einamosios sąskaitos deficitas siekia 5,4 proc. BVP. Susidariusi padėtis privertė finansų ministrą P. Chidambaramą kreiptis į tautą ir prašyti susilaikyti nuo aukso dirbinių pirkimo.
Vien tik per pirmą gegužės pusę Indija importavo aukso už 135 mln. JAV dolerių. Tiesa, antrą mėnesio pusę importas smuko iki 36 mln. JAV dolerių, tačiau šį pokytį lėmė ne politikai, o šventinis laikotarpis. Gegužės 13 dieną šalyje vyko festivalis, kuriam ruošiantis gyventojai gausiau pirko auksą, o jam pasibaigus kuriam laikui aprimo.
Kelios savaitės atokvėpio suteikė galimybę Indijos centriniam bankui įsikišti į valiutų rinką ir pabandyti kilstelėti rupijos kursą, kuris dolerio atžvilgiu nusirito į žemiausią lygį per visą istoriją.
Nepaisant to, rupijos nuosmukis tęsiasi ir toliau, o aukso paklausa sumažėjo tik trumpam, nes Indijos gyventojams taurusis metalas reiškia daugiau nei investiciją.
Šalyje, kurioje gyvena 1,24 mlrd. gyventojų, auksas dėl daugelio priežasčių tapo gerovės ir saugumo sinonimu. Iš 650 tūkst. Indijos gyvenviečių, tik 35 tūkst. veikia nors vienas banko padalinys. Tačiau net ir veikiantys bankai taiko įvairias sąlygas bei barjerus, kurie yra nepatrauklūs mažesnes pajamas gaunantiems asmenims.
Dėl šios priežasties darbuotojai nuo viešbučių kambarinių iki statybininkų perka auksines monetas ir papuošalus vildamiesi užsitikrinti tam tikrą materialinį saugumą. Susidūrę su finansinėmis problemomis gyventojai parduoda turimas aukso atsargas arba įkeičia dirbinius kreditoriams.
Be to, auksas atlieka svarbų vaidmenį Indijos kultūroje ir yra neatsiejama vestuvių bei kitų ceremonijų dalis. Net ir išsilavinusi visuomenės dalis mielai investuoja į aukso dirbinius. Pastaruoju metu kapitalo rinkos ir nekilnojamas turtas Indijoje neša vis mažesnę grąžą, tad pasiturintys gyventojai dar labiau didina aukso paklausą.
Ekonomisto Bibek Debroy teigimu, Indijoje visada egzistavo aukšta aukso dirbinių paklausa, tačiau per pastaruosius ketverius metus susiformavo poreikis investuoti į aukso lydinius.
Pasaulinė aukso kaina praėjusių metų lapkritį siekė 1,8 tūkst. JAV dolerių už unciją, praėjusį mėnesį tauriojo metalo kaina sumažėjo iki 1,4 tūkst. JAV dolerių. Nepaisant to, Pasaulio aukso taryba prognozuoja, kad vien tik šių metų balandžio-birželio mėnesiais šalis importuos beveik pusę tiek aukso, kiek importavo per visus 2012 metus.
Daugelio ekspertų įsitikinimu indų aistra auksui atneš tik nuostolius, nes aukso brangimą galėtų sukelti tik didelis JAV akcijų rinkos ar JAV dolerio nuosmukis, o nei vienas nei kitas artimiausiu metu nežada itin ženkliai pigti.
Be to, ir ateityje aukso kaina gali staigiai išaugti ir lygiai taip pat staigiai nukristi, nes reali pramonė suvartoja tik mažesnę dalį šio metalo. Daugiau nei pusę aukso kasmet įsigyja investuotojai, kurie paprasčiausiai tikisi kainų augimo.
Deja, Indijai aukso manija gali atsirūgti ne tik kaip prasta investicija. Investicijos į akcijas ir obligacijas stimuliuoja ekonomiką, tuo tarpu į auksą išmainyti pinigai sulėtina ūkio augimą, nes vietinėje apyvartoje sumažėja pinigų kiekis.
Augantis prekybos deficitas verčia devalvuoti rupiją. Pastaruosius du dešimtmečius šalies valiuta kasmet nuvertėdavo vidutiniškai po 10 proc. Nepatikima valiutos vertė gąsdina gyventojus ir investuotojus. Gyventojai vengia laikyti santaupas rupijomis, o užsienio investuotojai žvalgosi patikimesnių šalių. Dėl šių priežasčių mažėja investicijos, lėtėja ekonomikos augimas ir dar labiau pinga Indijos valiuta.
