Apklausos rodo, kad Vilniaus meru, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovu Viliumi Navicku geriausiu atveju pasitiki trys iš dešimties.
Broniaus džiaugsmas
Ką tai reiškia? Tai, kad jei rinkėjai jį rinktų tiesiogiai, V. Navickui nebūtų jokių šansų užsidėti sostinės mero regalijų.
Pabandykime pažiūrėti, kas tie trys jo gerbėjai iš dešimties galėtų būti. Veikiausiai pirmas – Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius. Antras – taip pat pavaduotojas Gintautas Babravičius. Sugeba tie vyrai darniai su V. Navicku „dirbti“ visokių abejotino skaidrumo milijoniniuose projektuose.
O kas trečias? Tai Bronius, kontroliuojantis sostinės.... gatvės, kurioje nuosavame name gyvena V. Navickas, šiukšliadėžes. Mat meras su šiukšlėmis jam parūpina ir tuščių gėrimų butelių, už kuriuos Bronius pasirengęs visą gyvenimą balsuoti už V. Navicką.
„Balsas.lt savaitė“ rašė (Nr. 29), kaip V. Navickas, taupydamas susikrautą turtą, iš namų neša šiukšles ir meta į greta stovinčio daugiabučio konteinerį. Per mėnesį „vargšas“ meras taip sutaupo keliasdešimt litų. O ką? Tegul už jo atliekų išvežimą moka daugiabutyje įsikūrę vilniečiai. Tam jis ir meras. Tam reikalingi ir rinkėjai, kad mokėtų už pateptuosius.
Kai daugiabutyje gyvenantys žmonės bandė merą sugėdinti, šis jiems akimis parodė trijų pirštų kombinaciją. Supraskite, kaip norite: „Vilnius mūsų, o jūs... Todėl tylėkite...“
Kai vilniečiai reikalauja atsilaikyti prieš plėšikų gaują primenančią „Rubicon group“, V. Navickas eilinį kartą tik šypsosi. Praeityje buvusio mero Artūro Zuoko pramintas vilkotakis „Rubicon group“ link juk toks platus. Jame telpa ir V. Navickas, tilps ir būsimas meras, išrinktas prieš miestiečių valią.
Oficialus daktarų atstovas
Kaunas turbūt šaiposi ir svaido visokius juokelius Vilniaus link. Ne kartą teko girdėti: „Cha... Turite merą konservatorių krikščionį, kuris pamatęs žydrą spalvą susileidžia vietoje ir žydriesiems meiliai atkiša žanduką.“ To nenuginčysi. Kas teisybė, tas teisybė. Bet stop...
Kaunas – Lietuvos širdis. Taip mėgsta kartoti kauniečiai, kurių vadu dar ne taip seniai buvo miesto meras Vytautas Šustauskas. Vyras, kažkada sugebėjęs sukviesti šimtus pasekėjų į kryžiaus žygį prieš skurdą. Vyras, kuriam atsisakydavo ranką paspausti užsienio diplomatai. Vyras, kurio vienas artimiausių bičiulių yra Enrikas Daktaras, bene garsiausios Henriko Daktaro vadovaujamos Kauno gaujos sūnus.
Tai tas pats vyras, kuris, kaip kalbama, būdamas meru sudarė meniu, kiek kainuoja vienas ar kitas postas Kauno savivaldybėje. Tai tas pats žmogus, prieš visą Lietuvą pasižymėjęs neapykanta vilkikams ir juos persekiodavo net neblaivus prie vairo. Kol jėgos leisdavo...
O apie dabartinį merą TS-LKD atstovą Andrių Kupčinską dar sunkiau kalbėti. Žmogus be veido. Žmogus be iniciatyvos. Eilinis žmogus iš gatvės, kuriuo jau susidomėjo Generalinė prokuratūra.
Darbo prioritetai
Atokesniuose miesteliuose merų aferos mažiau pastebimos. Esmė paprasta: valdžiai užtenka žmonėms numesti malkų – ir jie būna patenkinti. Tai, kad šalia jų (ar netgi jų žemės) sklypai išparceliuojami saviems partiečiams, giminėms ir artimiesiems – dažnai lieka nepastebėta. Arba pastebima per vėlai, todėl ašarų pakalnė po to nieko nepakeičia.
Apie visus merus gal ir neverta kalbėti, tačiau daugelis jų dirba pagal partinius arba savanaudiškus principus. Pirma – man, antra – partijai, trečia – giminėms, ketvirta – pažįstamiesiems. Kur išeitis?
