Šią savaitę vėl daug kalbėta apie pinigus ir apie juos valdančius ar dalijančius.
Akli kačiukai ir riebūs katinai
Audra kylo po praėjusio Šiaulių savivaldybės tarybos posėdžio.
Priimant sprendimą dėl švietimo ir kultūros įstaigų finansavimo, politikai pasielgė kaip akli kačiukai, kai nežinojo, už ką balsuoja, o valdininkai — kaip riebūs pikti katinai.
Netrukus paaiškėjo, jog trims įstaigoms — lopšeliams-darželiams „Voveraitė“, “Žilvytis“ ir V. Kudirkos pagrindinei mokyklai buvo paskirta daug mažiau lėšų, negu numatyta pirminiame sprendimo projekte, svarstytame komitetuose.
Kai kilo nepasitenkinimas Švietimo darbuotojų profsąjungoje, prasidėjo aiškinimasis, kas kaltas dėl tokio sprendimo.
Netruko paaiškėti, kad prieš pat posėdį lėšas minėtoms įstaigoms sumažino Savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius ir Finansų skyriaus vedėja Kazimiera Daujotienė. Pasak, vieno Tarybos nario, jie tai pripažino.
Atseit, K. Daujotienė posėdyje pasakiusi, jog sprendimo projekte yra pakeitimų. Pasakė tiek aptakiai, kad niekas nekreipė dėmesio. Keista, kad finansininkė pasidarė tokia „aptaki“.
Niekas iš Tarybos narių nesivargino atsiversti savo kompiuterių ekranuose dokumentą ir pasižiūrėti. Niekas nepasakė nei „miau“, nei “ku ku“ ir nuspaudė mygtukus.
Jie taip įpratę. Vos išgirdę pusę dokumento pavadinimo, jau mygia mygtukus. Ir skuba, skuba. Kaip galima vertinti Tarybos narių darbo kokybę, jeigu per valandą jie spėja patvirtinti keliasdešimt dokumentų? Atseit, viskas apsvarstyta komitetuose ir nebėra dėl ko diskutuoti.
Jeigu nebuvai komitetuose, salėje gali tik ausimis karpyti, prieš ką ar už ką čia balsuojama.
Tarybos kadencijos pradžioje taip nebūdavo. Posėdžių salėje kildavo gana ilgų ir audringų diskusijų. O dabar akivaizdu, kad vietos politikams jau viskas nusibodo todėl ir mygtukus spaudo formaliai.
„Šiaulių kraštui“ parašius apie įtartiną balsavimą, kai kurie politikai labai aktyviai puolė ieškoti kaltųjų, rinkti parašus neeiliniam Tarybos posėdžiui sušaukti. Atsirado principingų, teisybės ieškančių. Bet kur jie buvo anksčiau? Reikalaujama V. Damulevičiaus galvos. Ar ji bus nukirsdinta, paaiškės neeiliniame posėdyje gruodžio viduryje. Ar politikai, aklai balsavę, nė kiek nesijaučia kalti?
Gal ir nesunku nuversti direktorių. Ar pasikeis situacija? Ar liausis žioplinėti Tarybos nariai? Tikriausia ne — kiek čia tos kadencijos beliko.
Yra dar viena įsišaknijusi bėda. Tai Savivaldybės valdininkų diktatas. Nemažai jų taip įsijautę į viršininkavimą, kad nebejaučia, kur baigiasi jų kompetencijos ribos. Tai ar gali stebinti minėtas faktas apie sprendimo projekto pakeitimą „susėdus prie stalo“? Juk taip saldu turėti galią. Ypač finansų ir ūkinės veiklos srityse.
O kita bėda — silpna atstovaujamoji valdžia. Meras ir vicemerės karpo juosteles, sveikina jubiliatus, priiminėja svečius, pasako vieną kitą kalbą ir nebeturi nei laiko, nei noro pasidomėti, kokius ten popierius kurpia valdininkai.
Šiaulių valdžia prieš kadencijos pabaigą apšlubo abiem kojomis.
„Šiaulių krašto“ skaitytojai šią savaitę buvo labai aktyvūs svarstydami, kiek parlamentarų mums reikėtų. Dauguma buvo už 71. Deja, liaudies kaip ir šuns balsas į dangų seniai nebeina.
Bet nustebino skaitytojų reakcija dėl kitko. Laikraštyje buvo žinutė, jog finansų ministrė I. Šimonytė žada atsistatydinti, jeigu Seimas sutiks kompensuoti sumažintas pensijas. A. Kubilius tuoj suskaičiavo, kad kompensacijoms prireiks 600 milijonų.
Visi skambinusieji į redakciją apie finansų ministrę nepasakė nė vieno gero žodžio ir linkėjo jai kuo greičiau atsistatydinti.
Lemiamas mūšis dėl pensijų vyks kitą savaitę. Neabejotina, kad prieš pensijų kompensavimą krūtine stos šis duetas. Jis jau turi vardą — buhalteris ir sąskaitininkė. Pataikyta į dešimtuką.
I. Šimonytė ir A. Kubilius aritmetiką moka, bet valstybėje padaryti tvarką vien aritmetikos nepakanka.
***
Abi šios temos kažkuo panašios. Pinigus valdantiems ir dalijantiems nerūpi, kad kažkas lieka nuskriaustas, apviltas, kad nemažos žmonių dalies laukia kruopų. Kalėdos. Žmogiškumas palauks, dabar reikia skaičiuoti pinigus. Nesvarbu kur — viešai ar po kilimu.
Petras BALČIŪNAS
