Daugiau Žinių radijo laidoje „Nesuklaidinti“. Anot M. Gušauskienės, aukos susiduria su didžiuliu visuomenės smerkimu – žmonės yra linkę aukas kaltinti. Tačiau patyriosios įvairių nusikalstamų veiklų žalą, aukos sunkumus patiria ir bendradarbiaudamos su teisėsauga. Advokatė priduria, kad policijai ten įrodinėti savo nekaltumą.
„Aukai tenka ne tik išgyventi tą nusikalstamą veiką, tuos neteisėtus veiksmus, kuriuos ji patyrė, bet ir išgyventi visuomenės požiūrį, tą kaltinimą, kad „pati kalta, nuėjai, ne taip apsirengei, ne taip atrodei, ne taip pažiūrėjai“.
Bet ir jai atėjus į teisėsaugą imtis pagalbos jai reikia įrodyti pareigūnams, tam kad jie pradėtų ikiteisminį tyrimą, kad ji iš tiesų nekalta, kad iš tiesų jos kaltės nėra ir kad prieš ją buvo atlikti kažkokie tai smurtiniai veiksmai – tai yra vienas dalykas“, – sako ji.
M. Gušauskienės: auka turi ateiti su surinktais įrodymais į policiją
Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto lektorė Marina Gušauskienė, teigia, kad auka turėtų išsaugoti, kiek įmanoma daugiau įkalčių. Anot advokatės, tai gali būti tiek fizinės žymės, tiek įvairūs daiktai.
„Antras aspektas, tokia triguba viktimizacija, kad jai reikia įrodyti, kad ji nekalta, jai reikia jau ateiti su surinktais įrodymais ant lėkštutės, atneštais pareigūnams, kad žiūrėkit tą padarė, aną padarė, – ne visada tai yra įmanoma.
Aišku, tam tikrais atvejais, negaliu pasakyti, kad auka neturi kažką daryti. Taip, iš dalies, ji ir pati turėtų pasirūpinti tam tikrai įkalčiais: kaip bebūtų nemalonu, nesiprausti ir išsaugoti tam tikrus pėdsakus ant kūno, jei tai yra smurtinės žymės, kuo įmanoma greičiau kreiptis į medikus, kad tai būtų užfiksuota, medicinos darbuotojai turi informuoti policiją, kuri iš karto atvyktų ir užfiksuotų sužalojimus, galbūt jeigu liko kažkokie daiktai – prezervatyvas ar dar kažkas, kad ji tą išsaugotų ir pateiktų policijos pareigūnams ir turi suvokti, kad tai turi padaryti kuo įmanoma greičiau, kad tie pėdsakai neišnyktų“, – vardija ji.
Advokatė: „Kad kažką įrodyti, reikia nustoti kaltinti“
M. Gušauskienės manymu, policija turėtų kuo greičiau surinkti esamą informaciją, skubiai apklausti liudininkus, nes anot jos, apie auką ima formuotis nuomonė, kuri gali vėliau pakeisti liudininko požiūrį.
„Policijos pareigūnai taipogi turi imtis veiksmų, kad išsiaiškinti ir nustatyti priežastis arba tam tikras faktines aplinkybes, o ne sakyti aukai, kad tu privalai įrodyti. Priklausomai nuo faktinių aplinkybių, situacijos, galbūt galima gauti įrašą, jei tai buvo naktinis klubas, jei gatvėje vyko gal yra filmuojama – ir tokių būdu rinkti, nustatyti liudytojus, kuriuos tu gali apklausti ir nepareina ilgas laiko tarpas.
Vėlgi, jeigu kalbėti apie liudytojų parodymus irgi reikia įvertinti „visuomenės“ indėlį. Kai prasideda tos viešos diskusijos, kiekvienas išreiškia savo nuomonę, savo poziciją – vienas kaltina, kitas pritaria ir jau tas liudytojo suvokimas po visuomenės viso to ūžesio, jis irgi transformuojasi.
Ką aš noriu pasakyti, kad šiuo atveju, kad kažką įrodyti, reikia nustoti kaltinti, o greitai imtis būtinų veiksmų ir surinkti tą pirminę informacija, kad būtų galima padėti aukai“, – teigia M. Gušauskienė.
