Lietuvos valstybė, kurioje gimė ir užaugo dvyliktokas Mindaugas iš Čekiškės (Kauno rajonas), jam nepadėjo niekuo. Nei tada, kai nepakeliamos gyvenimo sąlygos privertė aštuoniolikmetį padaryti nusikaltimą, nei dabar, kai jis bando išsiropšti iš duobės, į kurią įkrito. Lietuvos įstatymų sergėtojai tik pateikė vaikinui kaltinimą nužudymu, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ).
Tiesa, dar skyrė advokatą, tačiau tik todėl, kad nei įtariamasis, nei jo motina neturi pajamų gynėjui pasisamdyti. Aštuoniolikmetis sulaukė pagalbos tik iš žmonių, vaikystėje atlaikiusių tokius pat rūsčius gyvenimo išbandymus. Tačiau ne jų jėgoms apsaugoti vaikiną nuo neišvengiamai artėjančios bausmės už tai, kuo baigėsi nesėkmingas jo bandymas apsiginti.
Ši sukrečianti istorija įvyko vieną praėjusios gegužės savaitgalį Čekiškės seniūnijos Gegužėnų kaime. Kaip teigė šios seniūnijos socialinė darbuotoja Loreta Žičkuvienė, tokio skaudaus įvykio, į kurį taip jautriai reaguotų bendruomenė, šiose apylinkėse dar nėra buvę.
Kaimo klasika
Tą gegužės 11-osios vidurdienį vienos Gegužėnų sodybos kieme buvo rastas 44 metų Arvydo Leskausko lavonas. Vyriškis buvo šios sodybos, po kurios stogu glaudėsi ir jo buvusi sugyventinė su trimis vaikais, šeimininkės sūnus.
Kadaise A. Leskauskas pats parsivedė čia moterį ir jos mažametę dukrą iš pirmosios santuokos. Vėliau jiedu susilaukė sūnaus, bet tėvas paliko berniuką vos poros metukų, taip ir nedavęs savo pavardės, - susirado Kaune kitą sugyventinę. Motina dėl mažylio teisių nekovojo.
Jos vyriausiuoju sūnumi Mindaugu iš pirmosios santuokos taip pat rūpinosi velionio vyro mama. Tačiau prieš porą metų ji pasiligojo ir anūkas buvo priverstas nutraukti pradėtus mokslus vienoje Kauno profesinėje mokykloje bei keltis gyventi pas motiną. Čia jis ėmė lankyti vietos vidurinę mokyklą.
Įvykus neatitaisomai tragedijai buvo konstatuota, kad tai - seno konflikto tarp A. Leskausko, kuris pastaruoju metu vis dažniau pasirodydavo motinos sodyboje, ir jo buvusios sugyventinės vyriausiojo sūnaus pasekmė.
Pragerti savaitgaliai
Dangstydamasis ligotos motinos lankymu A. Leskauskas atvykdavo į Gegužėnus pagerti. Tarp jo sugėrovų buvo ir nuolatinio darbo neturinti buvusi sugyventinė. Moteris vertėsi iš atsitiktinio uždarbio ir našlaičių pašalpų, kurias gaudavo vyresnieji vaikai.
Išgėręs A. Leskauskas tapdavo agresyvus. Visa apylinkė žinojo, kaip jis terorizuodavo brolius, seserį ir motiną. Mušdavo vyriškis ir buvusią sugyventinę, o kai ją bandydavo užstoti vyriausiasis sūnus, vydavo šį iš namų.
Tas lemtingas gegužės savaitgalis skyrėsi nuo kitų tik tuo, kad neblaivi Mindaugo motina pati pradėjo kabinėtis prie šešiolikmetės dukters. Apylinkių gyventojai LŽ pasakojo, jog išgėrusi moteris mėgdavo „auklėti“ dukrą. Seserį užstojo brolis. Tada įsikišo A. Leskauskas. Jis išvijo aštuoniolikmetį iš namų.
Tą naktį Mindaugą vėl priglaudė kaimynai. Išaušus sekmadieniui jis grįžo namo. Mama ir A. Leskauskas dar buvo neišsiblaivę, nes per naktį girtavo.
Lemtingas spyris
Tos lemtingos dvikovos, per kurią buvęs sugyventinis žuvo, o sūnus susigadino gyvenimą, Mindaugo motina nematė. Tačiau tragedija įvyko šešiolikmetės akyse. Ji patvirtino policijai sulaikyto brolio parodymus, kad tą rytą pergėręs A. Leskauskas vėl išvijo Mindaugą iš namų. Anot paauglės, bėgdamas paskui brolį vyriškis grasino užmušti jį. Buvo jau užsimojęs kumščiu, tačiau Mindaugui pavyko išsisukti ir pirmam suduoti užpuolikui.
Apie tai, kas nutiko paskui, rašoma policijos dokumentuose: aštuoniolikmetis, kaip įtariama, trenkė A. Leskauskui kumščiu mažiausiai 3 kartus, o kai šis nukrito, dar 2 sykius spyrė gulinčiajam į pilvą.
„Tai buvo būtinoji gintis, - įsitikinusi po šios tragedijos mūru už Mindaugą stojusi Čekiškės bendruomenė. - Jis turėjo apginti ne tik save, bet ir seserį.“
Tačiau 3 mėnesiams aštuoniolikmetį prašęs suimti prokuroras linkęs manyti kitaip. Jo įsitikinimu, padarytas labai sunkus nusikaltimas. Remiamasi ekspertų išvada, kad A. Leskauskas mirė nuo vaikino spyrių trūkus kepenims, o gulinčio vyro, sergančio kepenų ciroze, spardymas nėra būtinoji gintis.
Niūri perspektyva
Nužudymu kaltinamam Mindaugui gresia laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų. „Kas bus - tas bus“, - sakė aštuoniolikmetis LŽ, kai bandėme atsargiai jį pakalbinti. Kaip jau rašyta, teismo posėdis, per kurį nagrinėtas prokuroro prašymas suimti įtariamąjį, buvo uždaras.
Prašymą nagrinėjusi Kauno rajono apylinkės teismo teisėja Danė Vogulienė leido suimti tada dar vienuoliktą klasę baigiantį Mindaugą tik vienai dienai. Per ją buvo privalu atlikti tai, kas būtina patvirtinant pirminius ikiteisminio tyrimo duomenis. Tokioje situacijoje bent jau Kauno rajono teisėsaugininkai ir juos kuruojantys prokurorai dar nebuvo atsidūrę.
Po paros Mindaugas išėjo į laisvę. Kaip LŽ pasakojo jo globėja tapusi čekiškietė Elena Kukanauskienė, kartu su seniūnijos socialine darbuotoja pasiėmusi aštuoniolikmetį iš areštinės, vaikinas po trijų naktų, praleistų už grotų, atrodė lyg iš lizdo iškritęs paukščiukas - nei kalbėjo, nei valgė. Teigiama, kad kai kam iš draugų jis yra prasitaręs, jog dažnai pagalvojantis, ar verta gyventi toliau...
Sudužusi svajonė
Geraširdžių žmonių dėka Mindaugas nebuvo paliktas vienas. Sujaudinta ankstesnių LŽ publikacijų apie šį įvykį, jį susirado viena Vilniaus verslininkė. Moteris, nenorėjusi, kad būtų skelbiama jos pavardė, sušelpė aštuoniolikmetį ir drabužiais, ir pinigais.
Šiandien Mindaugą yra priglaudusi viena kauniečių šeima, su kurios sūnumi jis anksčiau mokėsi. Šie žmonės pasirūpino, kad aštuoniolikmetis vasarą turėtų ir darbą - įdarbino jį krovėju.
Rudeniop Mindaugas vėl ketina grįžti į Čekiškės P. Dovydaičio vidurinę mokyklą. Tačiau jo svajonei - baigus 12 klasių mokytis toliau ir eiti dirbti į policiją - jau nebus lemta išsipildyti. Teistų žmonių į šią tarnybą nepriima. Kodėl vaikinas svajojo įgyti šią profesiją, belieka tik spėlioti: gal kad apgintų tokius pat nelaimėlius kaip jis?
Pats Mindaugas nelinkęs per daug skųstis. Į LŽ klausimą, kodėl ujamas A. Leskausko nebandė ieškoti užtarimo policijoje, jis atsakė labai atvirai: „Neturėjau kur išeiti iš tų nelemtų namų, o ir netikėjau, kad kas nors gali padėti.“ Anot aštuoniolikmečio, kartą prieš tą lemtingą dvikovą A. Leskauskas jau buvo jį sumušęs. Be to, ne sykį grasino: „Papjoviau vieną - papjausiu ir tave!“
Seniūnas teisinasi
Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas taip pat dievagojosi nežinojęs, jog A. Leskauskas varydavo buvusią sugyventinę su vaikais iš savo motinos namų. „Lankydavome šią šeimą dažnokai. Žinojome, kad tuose namuose girtaujama, tačiau jokių skundų dėl patiriamo smurto negirdėjome, - tikino seniūnas ir čia pat prisipažino: - Tiesa, mes lankydavomės darbo dienomis, o A. Leskauskas atvažiuodavo savaitgaliais. Bet jei į mus būtų buvę kreiptasi pagalbos, būtume atvykę ir šeštadienį ar sekmadienį. Deja, pasiūlyti kitos pastogės neturėjome galimybės, tačiau vaikams būtume ją suradę.“
Kitą pastogę Mindaugo šeimai surado pati Čekiškės bendruomenė. Jau minėta vietinės vaistinės buhalterė E. Kukanauskienė, irgi turėjusi sunkią vaikystę, užleido nelaimėliams savo velionės močiutės namelį.
Pagalba su ašaromis akyse
E. Kukanauskienė už minėto medinuko nuomą iš Mindaugo šeimos neima nė cento. Beje, namelis net suremontuotas. Padėjo kaip galėjo nelaimės sukrėsti vietos gyventojai - kas davė lentų, kas parūpino tapetų, kas atidavė šaldytuvą, sunešė baldų ir patalynės. Į šį bendruomenės pastangomis susuktą lizdelį, esantį viltingo pavadinimo gatvėje - Ateities, rudeniop turėtų sugrįžti ir Mindaugas, ketinantis toliau mokytis vidurinėje mokykloje.
Tik seniūnija niekuo neprisidėjo - ji neva remontuoja ir nori įrengti nuosavą būstą. Ne seniūnijos darbuotojų, o tos pačios E. Kukanauskienės iniciatyva buvo renkami ir pinigai. Kaip LŽ prisipažino pati iniciatorė, iki šiol ji manė, jog mūsų teisėsauga korumpuota iki panagių. Ir pinigai rinkti tam, kad sunkiu nusikaltimu kaltinamam Mindaugui būtų galima pasamdyti advokatą, - paskirtu valstybės nepasitikėta.
Pasak E. Kukanauskienės, nė vienas miestelio ar apylinkės gyventojas, į kurį buvo kreiptasi, neatsisakė padėti. Ne vienas aukojo su ašaromis akyse. Pinigėlių negailėjo ir Mindaugo bendramoksliai, ir pradinukai. Ne vienas jų buvo pasiryžęs atiduoti centus ar litus, kuriuos tėvai davė pietums nusipirkti. Surinkta apie 5 tūkst. litų.
Pražūtingas ieškinys
Bendruomenės sudėti pinigai laikomi saugioje vietoje ir dar laukia savo valandos. Samdyti privatų advokatą vietoj skirtojo valstybės atsisakyta. „Mums užteko vieno pokalbio. Supratau, kad ir valstybės skirtas gynėjas - geras žmogus, pasiryžęs padėti Mindaugui“, - pasakojo LŽ E. Kukanauskienė.
Pašnekovė įsitikinusi, jog bendruomenės surinktų pinigų vaikinui dar prireiks. Ji turėjo galvoje ne tik paskutinės A. Leskausko sugyventinės teismui rengiamą ieškinį, bet ir tolesnį aštuoniolikmečio likimą, jeigu teismas juo patikės ir paliks laisvėje, atidės paskelbto nuosprendžio vykdymą.
Tačiau gyventi tik pradedantį Mindaugą gali sužlugdyti minėtas ieškinys. Čekiškėje kalbama, kad nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta paskutinė A. Leskausko sugyventinė nori prisiteisti iš jo 100 tūkst. litų. Neva vyriškis buvo vienintelis jos ir jųdviejų sūnelio, kuriam dar nėra nė metukų, maitintojas - gyveno iš A. Leskausko gaunamos invalidumo pašalpos.
Gelbėjimosi šiaudas
Mindaugo likimą dar gali pakoreguoti psichiatrų ekspertizė. Kol kas ji nepaskirta. Pasak seniūnijos socialinės darbuotojos, kuri gyvena už pusantro kilometro ir pas kurią tą lemtingą sekmadienį aštuoniolikmetis atbėgo prašyti pagalbos, tokio susijaudinusio Mindaugo, koks jis atrodė tada - po muštynių su neblaiviu motinos buvusiu sugyventiniu, ji dar nebuvo mačiusi.
Jeigu specialistai patvirtintų, kad vaikinas padarė nusikaltimą pagautas afekto, jam grėstų kelis kartus mažesnė bausmė.
Greta ČIŽINAUSKAITĖ
