Pernai sudaryta 3,03 mlrd. litų vertės naujų lizingo sutarčių. Tai 14,23 proc. daugiau, negu 2012-aisiais.
„Lizingo rinkos augimas rodo vis didesnį Lietuvos verslo ir gyventojų pasitikėjimą ekonomikos perspektyvomis. Lizingas yra viena suprantamiausių finansinių paslaugų, todėl suteikia galimybę greitai ir nesunkiai plėsti verslą. Ekonomikos atsigavimą pastebintys verslininkai netruko pasinaudoti lizingu, kai tik jų lūkesčiai dėl ateities tapo tvirtesni“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas Laimonas Belickas.
Augo naudotų ir naujų lengvųjų automobilių lizingas
Bendras lizingu parduotų naudotų automobilių skaičius, pagal „Datacenter“ duomenis, ūgtelėjo trečdaliu, nuo 3209 iki 4136 vienetų. Kas šeštas registruotas naudotas automobilis puikavosi „Volkswagen“ ženklu, toliau pirmame trejetuke – BMW ir „Toyota“ (po 10 proc. rinkos). Dauguma lizingu parduotų naudotų automobilių – 4-7 metų amžiaus.
Tuo tarpu naujų automobilių pernai lizingu parduota 6,5 proc. daugiau negu 2012-aisiais, arba 7665 vienetai. Iš viso pernai registruoti 12651 nauji automobiliai, lizingu naudojosi trys iš penkių naujų automobilių pirkėjų. Lyderių trejetas čia panašus, kaip ir naudotų automobilių atveju: pirmauja „Volkswagen“ (19 proc.), toliau „Toyota“ (12 proc.) ir „Škoda“ (11 proc.).
Lizingu įsigyjamų lengvųjų automobilių rinkos prieaugis įdomus tuo, kad pernai bendras Lietuvoje parduotų naujų lengvųjų automobilių skaičius krito. Nepaisant stagnuojančios naujų lengvųjų automobilių rinkos, didėjantis lizingo būdu įsigyjamų automobilių skaičius rodo besikeičiančius vartotojų įpročius.
„Vis daugiau vairuotojų susimąsto, ar verta, turint ribotą pinigų sumą automobilio įsigijimui, pirkti padėvėtą ir mažiau patikimą automobilį, ar geriau panaudoti turimas lėšas pradiniam įnašui už naują automobilį sumokėti. Gerėjant ekonominei padėčiai ši tendencija turėtų išlikti ir sustiprėti“, – tikisi L.Belickas.
Krovininis transportas – tradiciškai perkamas lizingu
Naujo krovininio transporto įsigijimas Lietuvoje neįsivaizduojamas be lizingo: net septyni iš dešimties perkami lizingu.
Ypač ženklus lizingu parduotų vilkikų skaičiaus prieaugis: 2013 metais parduoti 3146 vilkikai, palyginti su 2427 vilkikais 2012 metais („Datacenter“ duomenimis).
„Praėję metai buvo paskutiniai, kai dar buvo galima įsigyti ir ES registruoti pigesnius EURO5 standarto vilkikus. Vežėjai augino parką ruošdamiesi griežtėjantiems reikalavimams, kurie įsigaliojo nuo šių metų sausio – šiemet kiekvienas ES registruojamas vilkikas jau turi atitikti EURO 6 standartą“, – sakė L. Belickas.
Populiariausi buvo „Mercedes-Benz“, DAF ir „Volvo“ sunkvežimiai – jiems lizingu parduodamos sunkiosios transporto technikos portfelyje teko atitinkamai 34, 25 ir 16 procentų. Krovininio transporto lizingas išlieka viena svarbiausių lizingo verslo krypčių: čia verslo apimtis didino beveik visos lizingo bendrovės.
Naujų priekabų bei puspriekabių pardavimai beveik nepakito – pagal „Datacenter“ duomenis, pernai lizingu parduotos 2176 priekabos ir puspriekabės, tuo tarpu 2012-aisiais šis skaičius siekė 2181. Pirmavo „Schmitz“, „Krone“ ir „Kogel“ prekių ženklai.
Domimasi žemės ūkio technika
Tarp kitų kilnojamojo turto segmentų pastaruoju metu sparčiausiai auga žemės ūkio technika.
„Įdomu pastebėti, kad lizingą kaip finansavimo priemonę aktyviai naudoja ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Neabejoju, kad prasidedant naujam ES lėšų skyrimo periodui, šio sektoriaus svarba lizingo turto portfelyje toliau augs“, – mano Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininkas.
Nekilnojamasis turtas nyksta iš lizingo bendrovių balanso
„Nekilnojamasis turtas traukiasi iš Lietuvos lizingo įmonių balansų, nes naujų sutarčių nekilnojamajam turtui beveik nesudaroma. Tendencija nestebina, didžioji dalis atsigaunančios nekilnojamojo turto rinkos finansuojama paskolų pagalba“, – teigė L. Belickas.
Rinkos dalyvių lūkesčiai vis labiau teigiami
Analizuojant Lietuvos lizingo rinkos dinamiką matyti, kad naujai pasirašomų sutarčių suma po-kriziniais metais vis dar nesiekia vidutinio investavimo į pagrindines priemones lygmens. Specialistų nuomone, toks lygmuo Lietuvoje galėtų būti rodiklis, atitinkantis 2005-ųjų ir 2006-ųjų naujai pasirašytų lizingo sutarčių Lietuvoje sumą.
„Manoma, kad naujai pasirašytų lizingo sutarčių vertė iki normalaus ekonominę šalies būklę atitinkančio lygmens dar gali augti kone dvigubai, nes yra numatomas platesnis lizingo bendrovių dalyvavimas finansinės inžinerijos priemonėse. Tai neabejotinai rodo didelį lizingo rinkos augimo potencialą artimiausius kelerius metus“, – teigia L.Belickas.
Lietuvos bankų asociacijos lizingo komitetas jungia vienuolikos bendrovių veiklą. Narių portfelis, Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. sudarė 6,3 procentus Lietuvos finansų rinkos ir buvo antras didžiausias finansų sektorius po bankų.
