Į Lietuvą atslinko praeities šešėlis
Į Lietuvą atslinko seniai neegzistuojančios valstybės – TSRS – šėšėlis. Turbūt kitaip nė nepavadinsi Rusijos (o gal reikėtų sakyti „Kremliaus“, nes kuo čia dėta visa šalis?), akivaizdžiai tampančios buvusios sovietinės imperijos tradicijų tęsėja, užmojų praėjus kone ketvirčiui amžiaus surasti ir nubausti Lietuvos piliečius, kurie po 1990-ųjų kovo 11-osios atsisakė eiti tarnauti į svetimos valstybės kariuomenę arba iš jos pasitraukė.
Sąrašuose, kuriuos Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra perdavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, yra daugiau kaip 1,5 tūkst. pavardžių, kurios dėl suprantamų priežasčių viešai neskelbiamos.
Tačiau kodėl dabar? Kodėl Rusija staiga prisiminė šią istoriją? Ir ko tuo siekiama? Apie tai portalo balsas.lt žurnalistai kalbėjosi su atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Krašto apsaugos departamento (KAD) vadovu, o įkūrus Krašto apsaugos ministeriją - pirmuoju krašto apsaugos ministru Audriumi Butkevičiumi.
Tipiškas politinio terorizmo pavyzdys
A. Butkevičius: Tai susiję su dabartiniu Rusijos ir Vakarų valstybių konfliktu dėl padėties Ukrainoje. Lietuva šiame konflikte užima labai aktyvią poziciją, todėl Rusija ieško būdų, kaip padaryti tris dalykus.
Pirma – paerzinti Lietuvos politikus ir visuomenę. Aš tai vadinu politiniu chuliganizmu. Antra – įteigti Lietuvos visuomenei, jog šalies valdžia jos nepajėgi apginti. Tai tipiškas politinio terorizmo pavyzdys, kai siekiama diskredituoti valdžią, su kuria ji kovoja. Trečias, pats svarbiausias, uždavinys, kurį sau kelia Rusija, – parodyti, kad jie vis dar turi mums įtakos kaip buvusiems TSRS gyventojams, kad jie vis dar mūsų „dūšių“ šeimininkai.
Ir jei mes bent akimirkai priimsime jų žaidimo taisykles – būsime įkliuvę. Net tai, kad mes dabar apie tai diskutuojame, yra V. Putino psichologinio karo planuose.
Balsas.lt: Lietuva atmetė Rusijos teisinės pagalbos prašymą. Tačiau ar tai viskas, ką mes turime padaryti?
A. Butkevičius: Lietuva turi kreiptis į tarptautines teisės institucijas ir iškelti Rusijai bylą už neteisėtą mūsų piliečių persekiojimą. Vien dėl to pareiškimo, kurį yra gavusi Lietuvos Republikos generalinė prokuratūra, šiandien pat tarptautinėse teisės institucijose turėtų atsirasti reikalavimas įvertinti šiuos Rusijos veiksmus. Toliau turėtų sekti bylos konkrečioms Rusijos institucijoms ir valdininkams, kurie taiko tokius teisinio teroro metodus.
Gaila, kad Lietuvos Vyriausybė reaguoja vangiai ir neduoda Rusijai per nagus. Jiems turėtų būti iškeltos bylos vien už mintį, kad jie gali naudoti tokį pretekstą bylai kelti. Yra toks Čiaika (Jurijus Čiaika) – Rusijos generalinis prokuroras, tai jam jau turėtų būti iškelta byla už terorą teisinėmis priemonėmis, nukreiptą prieš Lietuvos piliečius.
Maskva Lietuvai ,,prirašė“ net uzbekų dezertyrus
Balsas.lt: Bet ne tik Lietuvos jaunuoliai vengė tarnauti sovietinėje kariuomenėje... Kodėl atakuojama būtent Lietuva?
A. Butkevičius: Iš sovietinės kariuomenės jaunuoliai tuo metu traukėsi visoje buvusios TSRS teritorijoje. Tarybinė kariuomenė paskutiniais metais nesurinkdavo 40–45 proc. planuojamo šaukiamojo amžiaus kontingento. Lietuvoje per pavasario ir rudens šaukimą iš viso buvo šaukiama apie 30–35 tūkst. šauktinių. Tad 12–13 tūkst. žmonių paskutiniais metais atsisakydavo tarnauti.
Tačiau Lietuva atakuojama dėl to, kad būtent mes pradėjome smaugti Rusijos kariuomenę agituodami žmones neiti tarnauti. 1988 metais grupė jaunų vyrų, karininkų padėjo TSRS karinius bilietus, kurie buvo išsiųsti tiesiai Jazovui (D. Jazovas – buvęs TSRS gynybos ministras – red. past.) į Maskvą. Veikdami išvien su V. Jasukaitytės vadovaujama Lietuvos moterų sąjunga tais pačiais metais į mitingą Kalnų parke sukvietėme daugybę žmonių, visų pirma motinų, kurių vaikai nukentėjo tarybinėje kariuomenėje.
Visa tai buvo mūsų psichologinio karo prieš TSRS dalis. Ir jie puikiai suprato, ką mes darome. Todėl prie Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos įsteigta komisija, besirūpinanti šaukiamojo amžiaus jaunuoliais, buvo įvardijama kaip viena iš pagrindinių TSRS kariuomenės griovėjų.
Balsas.lt: KAM duomenimis, jaunuolių, kuriems Rusijoje gali grėsti pavojus, yra šiek tiek daugiau negu 1,5 tūkst. Tačiau pasitraukusių iš okupacinės kariuomenės buvo ir iki nepriklausomybės paskelbimo. Jūsų duomenimis, jų yra gerokai daugiau?
A. Butkevičius: Departamente buvo žinoma apie 2 200 žmonių. Tačiau buvo ir ne Lietuvos piliečių. Nors TSRS nepripažino Lietuvos, skelbė, kad KAD yra teroristinė organizacija, bet jų generalinio štabo institucijos kreipdavosi į mane su prašymu, kad aš pasirašyčiau, jog visus tuos pabėgėlius iš kariuomnės, kurių jie nesugeba surasti, aš perėmiau savo žinion.
Todėl 1990 metais padėjau parašus už maždaug 8 tūkst. jaunuolių – ir už tuos, kurie pabėgo, ir už tuos, kurių jie nesugebėjo surasti. Tarp jų buvo ir latvių bei estų. Kadangi šiose šalyse tuo metu nebuvo atitinkamų valstybinių institucijų, tik mūsų KAD veikė, tai aš pasirašinėjau ir už latvius, ir už estus. Ir dar uzbekų esu paėmės rusų prašymu. Sako „pripiši sebe“ (rus. „prirašyk sau“), kad jiems ramu būtų.
Pataria būti atsargiems
Balsas.lt: Ar tiems vyrams, kurie pateko į vadinamųjų dezertyrų sąrašus, gresia realus pavojus būti sulaikytiems, jei jie lankysis Rusijoje? Kaip patartumėte elgtis tiems, kuriems dėl kokių nors priežasčių teks vykti į Rusiją?
A. Butkevičius: Teisiniu požiūriu šios bylos neturi perspektyvos, nes praėjo beveik 25 metai. Kita vertus, yra politiniai aspektai, kurie nepalieka Rusijai jokių šansų. Bet tiems, kurie turi savo verslą Rusijoje ar dėl kitų priežasčių į ją dažniau važinėja, pavojus gali iškilti. Jie gali būti sulaikyti pasienyje, gali būti areštoti. Todėl kol Lietuvos Vyriausybė atliks savo darbą, reikėtų būti atsargesniems.
Vienintelis patarimas iš A. Butkevičiaus – nestovėk po strėle. Dabar yra toks metas, kad jeigu turi kokių nors neužbaigtų sąskaitų su Rusija, nėra ko ten lįsti.
Balsas.lt primena, kad mūsų šalies Generalinė prokuratūra, pranešdama apie Rusijos teisėsaugos institucijų bandymą atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą pasitraukusiems iš okupacinės kariuomenės ar atsisakiusiems eiti į karinę tarnybą, informavo atmetusi tokios teisinės pagalbos prašymą.
Tačiau kas gali pasakyti, kaip pasielgs kokia nors N valstybė, į kurią Rusija kreipsis su tokiu pačiu prašymu? Todėl Valstybės saugumo departamentas (VSD) šiomis dienomis įspėjo visus, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, vengti lankytis ne tik Rusijoje, bet ir kitose šalyse, kurios gali pasielgti kitaip. „VSD primygtinai ragina nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes. Susiklosčius tokiai tarptautinei situacijai, kelionių į minėtas valstybes metu gali kilti grėsmė šių piliečių asmeniniam saugumui“, – rašoma VSD pranešime.
