Seimo Audito komitetas siūlo keisti valstybės biudžeto lėšų politinei agitacijai panaudojimo tvarką, dalį pinigų skiriant skleisti informacijai, skatinančiai dalyvauti rinkimuose.
Keisti politinės reklamos reglamentavimą pasiūlyta po neigiamų visuomenės atsiliepimų dėl rinkimų į Europos Parlamentą agitacijos kampanijos, kuri vertinama kaip neįdomi, neinformatyvi, nediferencijuota skirtingoms auditorijoms.
Siekiant paskatinti kuo anksčiau pareikšti apie dalyvavimą rinkimuose, siūloma nustatyti, kad rinkimų agitacija prasideda nuo rinkimų paskelbimo dienos. Taip pat siūloma valstybės biudžeto lėšomis finansuoti agituojančią dalyvauti rinkimuose socialinę reklamą, o dalį biudžeto lėšų skirti visų politinės kampanijos dalyvių programų pristatymui debatų laidose. Kitos agitacijos priemonės ir būdai būtų ribojami tik nustatytu išlaidų politinei kampanijai dydžiu, taip sudarant sąlygas kiekvienam kandidatui pasiekti savo auditoriją tais būdais, kurie jam atrodo efektyviausi.
Manoma, kad toks reguliavimas leis ne tik suaktyvinti politinę kampaniją, efektyviau panaudoti jai skiriamas valstybės biudžeto lėšas, bet ir skatins visuomenės pilietiškumą, didins susidomėjimą rinkimais.
Nors Europos Parlamento rinkimų agitacijai buvo panaudota daugiau kaip milijonas litų iš valstybės biudžeto, tačiau, Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, šie pinigai nedavė laukto rezultato - agitacija nesudomino rinkėjų, kampanijos dalyvių skleidžiama žinia nepasiekė jų elektorato, rinkėjai nebuvo pakankamai įtikinti dalyvauti rinkimuose ir išreikšti savo nuomonę. „Todėl galima sakyti, kad valstybės pinigai buvo išleisti neefektyviai“, - mano L. Graužinienė.
Kaip ELTA jau skelbė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Audrius Endzinas ir frakcijos narys Petras Auštrevičius kreipėsi į Seimo valdybą, prašydami sudaryti darbo grupę, kuri peržiūrėtų ir įvertintų šiuo metu įstatymuose nustatytas rinkimų agitacijos taisykles.
Anot liberalų, dabar galiojantys politinės kampanijos apribojimai sukūrė sunkumus informuojant rinkėjus ir sumažino jų pasiekiamumą.
„Praėjusį sekmadienį vykę rinkimai į Europos Parlamentą buvo akivaizdus įrodymas, kad dėl rinkimų agitacijos apribojimų rinkėjų informavimas buvo nepakankamas. To rezultatas - rekordiškai žemas rinkėjų aktyvumas. Todėl manome, kad susidariusią situaciją reikia persvarstyti“, - sako P. Auštrevičius.
Birželio 7 d. Lietuvoje vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo 20,91 proc. rinkėjų.
