Norėjo konkuruoti su „Mercedes Benz“
Žmonės, kurie tokio tipo automobilius pirkdavo norėdami pabrėžti savo statusą visuomenėje, kiekvieną kartą įžengę į „Mercedes Benz“ atstovybę teiraudavosi tik vienos versijos kainos. Versijos, kuri iš gamyklos išriedėdavo turėdama V12 tipo variklį.
„Mercedes Benz“ flagmanu daugelį metų buvusi ir esama S klasė, 12 cilindrų variklį pradėjo naudoti ne taip jau ir seniai – prieš 26 metus – 1992 metais. Iki tol Vokietijos gamintojo pažiba naudodavo skirtingus 6 arba 8 cilindrų jėgos agregatus, tačiau devintame dešimtmetyje „Mercedes Benz“ požiūris į S klasės variklių gamą pasikeitė. Specifinėse rinkose gyvenantys S klasės pirkėjai nebenorėjo naudotis kukliai atrodančia 8 cilindrų širdimi – jie norėjo daugiau!
Netrukus „W140“ kartos S klasė gavo didingai atrodantį ir griausmingai skambantį V formos, 12 cilindrų, 6 litrų darbinio tūrio agregatą, kuris gamintojo paliepimu, S klasės modelių gamoje, buvo identifikuojamas kaip „600 SEL“ arba „S 600“.
Modelis su V12 varikliu sulaukdavo stebėtinai daug užsakymų. Per pakankamai ilgą „W140“ gamybos laikotarpį, „Mercedes Benz“ pardavė beveik 36 tūkst. S klasės sedanų su V12 varikliu. Palyginimui, „Mercedes Benz“ pagamino beveik 23 000 „300 SE“ vienetų, kurie turėjo 2,8 litro, 6 cilindrų benzininį variklį.
Tuometiniai „Audi“ vadovai į „Mercedes Benz“ sėkmę žiūrėjo su didžiuliu pavydu. Todėl natūralu, jog didžiulio koncerno šeimai priklausęs gamintojas naująjį flagmaną kūrė turint tik vieną ir vienintelį tikslą – pranokti S klasę.
„Audi“ puikiai žinojo, jog būsimasis markės flagmanas – „A8“, bet kokia kaina privalo turėti 12 cilindrų variklį. Puiku! Bet didžiausia problema buvo ta, jog „Audi“ tuo metu neturėjo tinkamo variklio. Netgi tinkamo pamato. „Audi“ tuomet turėjo tik keleto inžinierių sukurtus brėžinius ant kurių ryškiomis raidėmis spindėjo užrašas – „W12“.
Pamažu, mažais ir neužtikrintais žingsniais „Audi“ specialistai pradėjo analizuoti „W12“ variklio koncepciją. Pirmasis inžinierių tikslas buvo sukurti veikiantį prototipą ir tik po to analizuoti potencialias „W12“ variklio problemas.
Inžineriniams atliekant automobilių industrijoje įprastus ištvermingumo testus, projekto autoriai labai greitai priėjo prie nelabai malonios išvados – variklis reikalauja gerokai efektyvesnės aušinimo sistemos. Jeigu tai būtų buvę tradicinis keturių cilindrų variklis, iš kurio inžinieriai bandytų išspausti 400 arklio galių – tai nebūtų problema, nes prie projekto dirbę specialistai galėtų į pagalbą pasitelkti jau gaminamų automobilių komponentus. Bet kokie bandymai „W12“ varikliui pritaikyti jau gaminamų modelių komponentus baigdavosi nusivylimu, tad ką „Audi“ specialistai galėjo padaryti – pradėti kurti aušinimo sistemą nuo absoliutaus nulio, o tai yra beprotiškai brangu, nes kiekviena aušinimo sistemos detalė turi būti unikali ir pagaminta tik pagal specialų užsakymą.
Tuometinė „VAG“ koncerno taryba sužinojusi projekto kūrimo kaštus – trumpam išsigando, bet tik trumpam. Vėliau koncerno taryba projekto autoriams nusprendė pasiūlyti kompromisą: „Tęskite projekto vystymą, bet tai darykite išnaudodami tik mažą dalį skirtų resursų naujų modelių kūrimui“. Nors šis pasiūlymas patiko ne visiems „W12“ variklio komandos nariams, bet lėtesnė projekto eiga yra geresnis pasirinkimas negu baltos vėliavos iškėlimas.
Naudojo kur tik galėjo
„VAG“ koncernas neįprastos konfigūracijos variklį pirmą kartą pristatė 2001 metais. Tuomet demonstracinis egzempliorius buvo 6 litrų darbinio tūrio ir išvystė 608 arklio galias. Daugelis žavėjo neįprasta variklio koncepcija, tačiau iš esmės, tai buvo du „VR6“ – 6 cilindrų motorai, besidalijantys bendru alkūniniu velenu.
„Audi“ norėdama išnaudoti savo pranašumą, tais pačiais metais itin kompaktišką „W12“ motorą sumontavo į „Audi A8“ sedaną. Prabangiame „Audi“ sedane 6 litrų darbinio tūrio jėgos agregatas išvystė 420 arklio galių, 550 Nm sukimo momentą ir beveik dvi tonas sveriantį automobilį iki 100 km/val. priversdavo įsibėgėti per 5,8 sekundės.
Nuostabų inžinerinį pasiekimą užtemdė sportiška „Audi S8“ versija, kuri 1999 metais gavo gerokai mažesnį 8 cilindrų motorą, bet siūlė praktiškai identišką dinamiką. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Europos ir tam tikrų Azijos šalių vairuotojai į „A8 W12“ versiją žiūrėdavo skeptiškai.
Per dvejus metus „Audi“ sugebėjo parduoti vos 750 „A8“ modelių su „W12“ konfigūracijos varikliu, bet tai buvo tik pradžia, nes vėliau „Audi“ inžinierių kūrinys buvo naudojamas daugelyje „VAG“ koncerno šeimos automobilių: nuo kelių „Audi A8“ kartų iki „Bentley Bentayga“ ar „Volkswagen Touareg“.
GALERIJA
