Kodėl reikia įsileisti vaiko teisių apsaugos specialistus į namus? Reikia suprasti, kad tai yra jų darbas, jie privalo reaguoti į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir neįvertinę situacijos (grėsmės vaikui lygio), negali žinoti, kaip konkrečioje šeimoje rūpinamasi vaikais.
Kaip būtų racionaliausia sutikti vaiko teisių specialistą? „Bendradarbiaujant ir nenusiteikiant priešiškai, be jokios baimės. Nereikia jausti priešiškumo. Specialistas ateina pasikalbėti ir įvertinti vaiko situaciją, ar vaikui yra saugu, ir dažnai taip ir būna, kad mes nuvykstame, su tėvais pakalbame ir atsisveikiname, tai pakankamai dažni atvejai. Taigi labai svarbu būti atviriems, padėti specialistams įvertinti visas aplinkybes, kalbėtis“, – sako vaiko teisių apsaugos specialistai.
Kaip rodo pirmų 4 mėnesių statistika, sulaukta daugiau nei 6 tūkst. pranešimų apie įtariamus vaiko teisių pažeidimus, vaiko teisių specialistai išanalizavo 9496-ių vaikų situaciją. Iš jų 44 proc. vaikų grėsmės lygis nebuvo nustatytas. Tai reiškia, kad pranešimas nepasitvirtino, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta arba atsižvelgus į vaiko amžių, jo raidą ir nustatytus tam tikrus rizikos veiksnius, nenustatytinas grėsmės vaikui lygis.
Priminsime, kad grėsmės lygio nustatymas susijęs su vaiko amžiumi (kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei vyresni vaikai). II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys. Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui – turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai. Kai vaikas yra sulaukęs 7-15 arba 16-17 metų, II grėsmės lygis gali būti nustatytas esant ne mažiau nei 5 aukštos rizikos veiksniams.
Gali kilti klausimas, ar tikrai verta pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus, jei vos ne kas antru atveju grėsmės vaikui lygis nėra nustatomas? Vaiko teisių specialistai primena: nepranešimas gali baigtis skaudžia nelaime pačiam vaikui, o laiku suteikta pagalba gali padėti tam užbėgti už akių.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistams prieš porą savaičių moteris pranešė, kad neseniai pagimdžiusi, psichikos liga serganti jos dukra negeba rūpintis naujagimiu. Specialistai nedelsiant apsilankė kūdikio mamos namuose, kuriuose iš tiesų nebuvo tinkamų sąlygų naujagimiui, reikalingų priemonių, drabužėlių, kūdikis nebuvo registruotas, nemaitinamas krūtimi, mama kalbėjo nerišliai, negalėjo paaiškinti, kur vaikelio tėvas, kaip planuoja pasirūpinti naujagimiu. Suabejojus, ar mama gerai jaučiasi, pakviesti medikai. Vėliau su vaiko mama ir atsiradusiu vaiko tėvu aiškintasi, kaip jie planuoja rūpintis vaiku. Į pagalbą jaunai šeimai įsitraukus vyro tėvams, kurie sutiko priimti jauną šeimą ir padėti, naujagimis grįžo į šeimą, kuri toliau stebima socialinių darbuotojų ir kuriai toliau teikiama pagalba.
Toliau analizuojant statistinius duomenis matyti, kad beveik 46 proc. vaikų nustatytas I grėsmės vaikui lygis. Tai reiškia, kad vaikas iš šeimos nepaimamas, bet identifikuota, kad šeimai reikalinga vienokia ar kitokia pagalba ir tokia pagalba yra inicijuojama.
Galiausiai, iš visų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus apie 10 proc. vaikų nustatytas II grėsmės lygis, vadinasi, vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei fiksuota reali grėsmė, todėl vaikai, teismui išdavus leidimus, laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.
Vaiko teisių apsaugos specialistai primena: sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai kartu nustatomi ir aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kaip keliantys grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei. Fizinė bausmė arba vyno taurė patys savaime nėra pagrindas paimti vaiką iš šeimos.
Šeimai, kurios vaikui ar vaikams nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis, teikiamos intensyvios paslaugos, siekiant, jog vaikai galėtų grįžti į šeimą – inicijuojama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobiliosios komandos bei atvejo vadybininko (socialinių paslaugų darbuotojo) paskyrimas.
Visų pirma, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį šeimai pagalbą (jai sutikus) teikia Tarnybos mobilioji komanda, kuri susideda iš socialinio darbuotojo, psichologo ir specialisto (socialinio darbuotojo ar psichologo), turinčio žinių ir (ar) darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis ir (ar) jų šeimomis.
Mobilioji komanda 14 kalendorinių dienų nuo vaiko paėmimo, šeimai sutikus, atlieka intensyvų darbą su šeima:
- vyksta į šeimos gyvenamąją vietą ir pirmojo susitikimo su šeima metu atlieka rizikos ir saugumo veiksnių šeimoje įvertinimą;
- atlieka šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai vertinimą;
- teikia intensyvią konsultacinę ir kitokią pagalbą šeimai pagal poreikį;
- siekdama būtinos šeimos narių elgesio korekcijos ir saugios gyvenamosios aplinkos vaikui sudarymo, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir kartu su juo įvertina šeimos poreikius dėl pagalbos ir socialinės rizikos lygį šeimoje;
- parengia rekomendacijas atvejo vadybininkui (socialinių paslaugų įstaigos darbuotojui) dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ir jas aptaria su šeimos nariais;
- dalyvauja atvejo vadybininko organizuojamuose atvejo nagrinėjimo posėdžiuose. Šiame etape taip pat ypatingai svarbus šeimos/tėvų bendradarbiavimas su pagalbą koordinuojančiais ir ją teikiančiais specialistais.
Labai svarbu tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būti geranoriškiems, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos specialistais, atvejo vadybininku, socialiniais darbuotojais, tai yra, suteikti visą prašomą informaciją ir priimti siūlomą pagalbą, nes tikslas yra padėti šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi jo interesai.
Parengė Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
