Mes patys turime liautis buvę žmonėmis, kad iš Kito atimtume žmogiškas savybes ir bruožus (Leonidas Donskis)
Šiuo savo laišku visu pirma kreipiuosi į visus Lietuvos futbolo gerbėjus, kuriems stadionas yra ne tik priebėga savo įsiūčiui bei ksenofobiškoms nuotaikoms išreikšti. Tikiu, kad didžioji dauguma tautiečių futbolą visų pirma vertina dėl jo grožio bei sugeba sirgti už savo mylimą komandą neįžeidinėdami bei nežemindami savo varžovo. Tikiu, kad daugumai iš jūsų svarbiausias klausimas yra kaip žaidžiama, o ne kas žaidžia. „Vilniaus“ klubas eilinį kartą nepagrįstai tampa ksenofobų taikiniu ne dėl to, kad jame būtų per daug legionierių (dera priminti, kad vienu metu aikštelėje negali būti daugiau nei 6 legionieriai, o be to, kažkodėl šį klubą žeminantys asmenys niekaip nenori suprasti, kad jų pačių komandose užsieniečių yra ne ką mažiau), o tik dėl to, kad tie legionieriai šių veikėjų giliu įsitikinimu yra netinkamos odos spalvos.
Sena patarlė sako, kad šaukštas deguto sugadina ir medaus statinę. Tad ir grupelė neblaivių ksenofobų sugeba sugadinti net it gražų futbolo reginį. Būtent taip ir atsitiko „Vilniaus“ – „Atlanto“ varžybose, kuriose labiausiai įsiminė ne įspūdingu tolimu smūgiu pelnytas Aivaro Laurišo smūgis, o Klaipėdos chuliganų išpuolis prieš „Vilniaus“ brazilą Mullerį. Dažnai kyla klausimas, kodėl Lietuvoje toks mažas stadionų lankomumas arba kodėl futbolas netampa reginiu, kuriuo laisvalaikiu mėgautųsi ištisos šeimos. Tačiau koks šeimos galva norės vestis savo atžalą į varžybas, kuriose vienos iš komandų fanai užuot visas jėgas skyrę savų žaidėjų palaikymui, mieliau demonstruoja savo palankumą neonacistinėms idėjoms. Iš tribūnos nuolat sklindantys rasistiniai užgauliojimai – ne naujiena Lietuvos futbole. Tačiau tai, kas įvyko rungtynių tarp „Vilniaus“ bei Klaipėdos „Atlanto“ metu peržengia bet kokias padorumo ribas. Išvada viena – daugiau tylėti nebegalima. Vakar buvo rasistiniai užgauliojimai, šiandien į aikštę išbėgęs pusprotis užpuola žaidėją. Leiskite paklausti, kas bus rytoj? Jei susiduriama su problema, ją reikia spręsti nedelsiant, kol ji dar netapo visą sistemą kamuojančia chroniška liga. Tikriausiai išsilavinusiam žmogui net neverta priminti, kad ir vieną iš pretekstų holokaustui davė sveiko proto žmonių rimtai nevertinti Siono išminčių protokolai. Tačiau laikas parodė, kad atsirado moralinių degeneratų, aklai įtikėjusių šia absurdiška propaganda. Tad neverta numoti ranka ir į vis įžūlėjančius fašistuojančių fanų išpuolius futbolo stadionuose. Visiškai nenoriu, kad Lietuvos stadionai imtų panašėti į kai kurias Italijos bei Ispanijos arenas, kuriose rungtynes tenka nutraukti vien dėl sirgalių skanduojamų rasistinių užgauliojimų, o žaidėjams, siekiantiems išreikšti savo nepakantą juodaodžių orumą pažeidžiantiems veikėjams, tenka dažytis savo veidus juoda spalva.
Taipogi kreipiuosi ir į Lietuvos futbolo federaciją, A lygos čempionatą organizuojančią Nacionalinę futbolo klubų asociaciją ragindamas imtis ryžtingų veiksmų užkertant kelią rasizmui stadionuose. Galbūt dera priminti, kad diskriminacijos rasiniais bei tautiniais pagrindais draudimas yra įtvirtintas pačioje Lietuvos Respublikos konstitucijoje. Klubams, kurių fanai propaguoja rasinę neapykantą turi būti numatytos griežtos bausmės, įskaitant ir stadionų diskvalifikaciją. Federacijos vadovą Liutaurą Varanavičių kviečiu prisiminti savo žodžius, išsakytus po rungtynių Lietuva-Prancūzija, kuriuose jis teigė, kad rasistinio pobūdžio akcijos turi būti traktuojamos kaip kriminalinis nusikaltimas, o organizatoriai gali būti nubausti laisvės atėmimo bausmėmis bei federacijos nutarimu neįleidžiami į stadionus. Gerb. L.Varanavičius teigė, kad futbolas yra visos žmonijos sportas ir jame neturi būti vietos jokiai diskriminacijai. Tad išmintingiausia būtų vadovautis patarle – darbai, o ne žodžiai žmogų puošia. Problemą reikia spręsti iš pagrindų. Tad, jei nenorime, kad mūsų šalis pasaulyje vėl pagarsėtų kaip prastų stadionų bei ksenofobiškų sirgalių buveinė, problemos sprendimą pradėkime nuo savo nacionalinio čempionato.
Ta proga kreipiuosi į Lietuvos futbolo klubų vadovus bei žaidėjus kviesdamas juos atsiriboti nuo chuliganiškų bei rasistinių savo klubo gerbėjų poelgių. Sena liaudies išmintis sako, kad su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi. Tad po rungtynių dėkodami sirgaliams, kurie didesnę savo jėgų dalį skyrė varžovų užgauliojimui, o ne savos komandos palaikymui, jūs sąmoningai ir toliau skatinate tokį savo gerbėjų elgesį ir taip padorių žmonių akyse smukdote futbolo prestižą bei teršiate savo klubo garbę bei spalvas sunkiai nuplaunama rasinės neapykantos dėme. Būdamas Panevėžio „Ekrano“ fanu, reiškiu solidarumą „Vilniaus“ futbolo klubo žaidėjams bei sirgaliams, kurie nepaisydami priešininkų užgauliojimų ir, neatsakydami jiems tuo pačiu, toliau ištikimai palaiko savo klubą. Kviečiu futbolo gerbėjus nelikti abejingais ir išreikšti savo nepritarimą degeneratų propaguojamai neapykantos kultūrai. Gerbiami futbolo mylėtojai, neleiskime Lietuvos stadionams tapti pagiežos teatru. Mėgaukimės gražiu futbolu, kuriame nėra vietos neapykantai.
Pagarbiai, Donatas Puslys
