Vilniuje, šalia Baltojo tilto ketinama statyti Guggengheimo muziejų. Mintis apie naują muziejų, naują kultūrinį objektą, kurį projektuoti pakviesti garsūs pasaulyje architektai – iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Juolab, kad pastaruoju metu stipriai populiarinamas vadinamasis „Bilbao efektas“, galintis „išgelbėti“ mūsų sostinę, atgaivinti kultūrinį, turistinį gyvenimą, pritraukti užsienio investicijas.
Pirmiausiai reiktų pasvarstyti ar tikrai, šiuo metu dinamiškiausiai Europoje besivystantį Vilnių reikia gelbėti, ar jis toks nepatrauklus turistams, ar mūsų sostinė neturi meno, architektūros vertybių, tūkstantmetės istorijos, savo simbolių?
Guggengheimo muziejaus kompleksas numatomas statyti už Vilniaus ir Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus ir, kaip skelbiama, tik pastatas kainuos apie 280 ml. litų, meno kūriniai, muziejaus vardas, jo išlaikymas kainuos taip pat nemažai. Pastatui jau parinkta vieta miesto centre, prie Baltojo tilto.
Kelia nerimą, kad ruošiantis unikalaus objekto statybai, visai nebuvo viešos, atviros diskusijos visuomenėje, tarp kultūros žmonių, - kokiems tikslams, kokiems objektams ar kokioms sritims labiausiai šiandien trūksta finansavimo, ką pirmiausiai turėtume pasistatyti, ar restauruoti vystant ir puoselėjant nacionalinę kultūrą. Todėl turėtume pasitarti, kaip efektingiausiai panaudoti savo – Lietuvos ir Vilniaus biudžeto lėšas, skiriamas kultūrai ar kultūros objektų statybai. Juk tarptautines parodas ir kolekcijų pristatymus galima organizuoti ir Lietuvos Nacionaliniame muziejuje. Tai tik vadybos, o ne naujo muziejaus steigimo ir statybos klausimas (estai tai sėkmingai įrodo savo muziejuje). Venecijos pavyzdys rodo, kad Guggengheimo muziejui nebūtina statyti naują pastatą, o panaudoti esamus. Juk dar ne visi visuomeniniai pastatai Vilniuje nugriauti...
Dėl lėšų stygiaus nevykdomi LR Vyriausybės priimti įsipareigojimai, numatyti Lietuvos 1000-mečio programoje – pastatyti Vilniaus koncertų rūmus, renovuoti Žemaitijos, Aukštaitijos, Sūduvos ir Mažosios Lietuvos kultūros centrus, trūksta lėšų užbaigti Nacionalinės dailės galerijos rekonstrukciją. Vilniaus savivaldybė yra įsipareigojusi išpirkti, suremontuoti ir išsaugoti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, griūna Klaipėdos teatras. Niekaip neišsprendžiamas A. Gudaičio kolekcijos likimas. Vilnius, kaip Europos Sąjungos narės sostinė privalės pastatyti Kongresų rūmus. Vilnius – vienintelė Europos sostinė neturinti tarptautinius reikalavimus atitinkančio stadiono. Greitai sukaks šimtas metų, kai ruošiamės statyti Tautos namus.
Reikia diskutuoti, ar J. Meko ir J.Mačiūno kūrybai eksponuoti Lietuvoje vienintelė vieta tik Guggengheimo muziejus?
Kalbėti apie prioritetus – būtina, ir čia nėra skirtingų kultūros projektų vystymo supriešinimas, juk kultūrai skiriamos lėšos ribotos, pagaliau ir Lietuvos biudžeto lėšos ribotos.
Jei pagaliau bus nuspręsta, kad Guggengheimo muziejaus statyba yra svarbiausia šiuo metu tiek Lietuvai, tiek Vilniui, tada turi būti organizuojamas atviras tarptautinis konkursas, kuriame galėtų dalyvauti ne tik Daniel Libeskind, Maksimilijono Fuksas, Zaha Hadid, bet ir kiti pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos architektai.
Architektai:
prof. Vytautas Brėdikis
prof. Vytautas Dičius
Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Pempė
prof. Justinas Šeibokas
