Prezidento postą E. Rinkevičius, kurio kandidatūrą iškėlė premjero Krišjanio Karinio „Naujoji vienybė“, perims birželio pradžioje, kai baigsis dabartinio Latvijos vadovo Egilo Levito kadencija.
„Nenoriu daug kalbėti, tačiau dabar toks momentas, kai, iš vienos pusės, Latvija yra sudėtingoje situacijoje. Kita vertus, rinkimai vyko po to, kai mūsų ledo ritulininkai atsivežė bronzą, – pareiškė E. Rinkevičius po rinkimų rezultatų paskelbimo. – Ir aš noriu pasakyti tiems mažiems berniukams ir mergaitėms, kurie svajoja tapti prezidentais ir ledo ritulininkais ir, galbūt, mano, kad tai neįmanoma… Noriu pasakyti, kad jeigu pereiti nuo svajonių iki veiksmų ir pabandyti pramušti stiklines lubas – bandykite, ir jums pavyks“
Stabilumas ir vakarietiškos vertybės
E. Rinkevičių iškėlusi „Naujosios vienybės“ partija pasitikėjo buvusio žurnalisto stabilumu, patirtimi politikoje ir vakarietiškomis vertybėmis. Oponentai bandė įgelti E. Rinkevičiui ir tuo faktu, kad jis yra gėjus. Pats E. Rinkevičius apie savo seksualinę orientaciją paskelbė dar 2014-aisiais ir tai nebuvo ką nors galėjęs nustebinti dalykas. Nepaisant to, šalyje, kur tos pačios lyties santykiai nėra įteisinti, tai galėjo tapti problema.
Praėjusio amžiaus pabaigoje E. Rinkevičius dirbo žurnalistu Latvijos radijuje, vėliau net 13 metų išdirbo Gynybos ministerijoje, užimdamas valstybės sekretoriaus postą. Būtent jis atstovavo Latviją derybose dėl stojimo į NATO.
2008-aisiais jis pradėjo vadovauti prezidento kanceliarija, o 2011-aisiais užėmė užsienio reikalų ministro postą – kur dirbo iki pat išrinkimo prezidentu, „pergyvenęs“ net keturis šalies premjerus, pažymima BBC.
Kova dėl prezidento posto parlamentinėje respublikoje
Latvija – parlamentinė respublika, prezidento įgaliojimai yra gana riboti. Teoriškai, jis galėtų paleisti parlamentą, tačiau šalies istorijoje tai įvyko tik vieną sykį – 2011-aisiais.
Prezidentas taip pat yra ir šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, jis atstovauja Latviją tarptautinėje erdvėje ir turi teisę įstatymų leidybos iniciatyvoms. Prezidentas Latvijoje renkamas ketveriems metams, maksimaliai poste gali išbūti aštuonerius metus.
Su naujai išrinktuoju Latvijos prezidentu konkuravo verslininkas Uldis Pilens ir teisininkė, viešojo valdymo ekspertė Elina Pinto.
U. Pilensas buvo koalicinės „Jungtinio sąrašo“ partijos kandidatas, kuri norėjo prezidentu matyti „brazauskiško tipo“, ūkišką vadovą. Oponentai kritikavo jį dėl sąsajų su buvusiais latvių oligarchais, kuriuos nuolat kaltino ir ryšiais su Rusija.
E. Pinto – opozicinės partijos „Progresyvūs“ kandidatė, akcentavusi savo patirtį tarptautinėse struktūrose, septynių kalbų mokėjimą ir „progresyvų mąstymą“. Oponentai, vėlgi, kritikavo jos „atitolimą“ nuo Latvijos problemų, nes didžiąją savo karjeros dalį ji pradirbo tarptautinėse organizacijose ir struktūrose Briuselyje, Ženevoje bei Niujorke.
Dabartinis Latvijos prezidentas Egils Levits atsisakė kandidatuoti antrą kartą ir pasibaigus jo kadencijai užleis savo vietą E. Rinkevičiui.
Žada padaryti viską, kad šalis klestėtų ir būtų saugi
Naujuoju Latvijos prezidentu trečiadienį išrinktas Edgaras Rinkevičius žada padaryti viską, kas nuo jo priklauso, kad Latvija klestėtų ir būtų saugi.
E. Rinkevičius padėkojo Saeimos nariams, įskaitant ir jį palaikiusius, ir jo nepalaikiusius parlamentarus, už pasitikėjimą. Jo nuomone, prieš rinkimus vykusios parlamentinės diskusijos parodė, kad Latvija yra labai demokratiška šalis.
„Savo ruožtu pažadu, kad padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad mūsų šalis klestėtų, būtų saugi, o mūsų visuomenė būtų darnesnė“, – pabrėžė E. Rinkevičius. Jis taip pat pažadėjo glaudžiai bendradarbiauti su Saeima ir vyriausybe.
