Pasak „Norfos“ prekybos tinklo atstovo spaudai Dariaus Ryliškio, vagiančiuosius iš parduotuvių galima suskirstyti į kelias kategorijas.
„Tai gali būti nuo narkotikų ir alkoholio priklausomi žmonės, vagiantys tam, kad patenkintų savo poreikius. Ir profesionalai, vykdantys užsakymus. Egzistuoja taškai, kuriuose galima užsisakyti vogtų produktų, vėliau juos nusipirkti pigiau nei parduotuvėje.
Nežinau, ar labai plačiai ši sistema paplitusi, bet tokie dalykai egzistuoja. O vagia viską, kas užsakoma, nuo saldainių iki skalbimo priemonių“, – tikino D. Ryliškis.
Įžūliausi – buvę emigrantai
„Norfos“ atstovas pridūrė, kad vagysčių bangos išauga ir po masinio asmenų paleidimo iš įkalinimo įstaigų, vadinamųjų amnestijų. Be to, ypač įžūliai vagia buvusieji emigrantai.
„Užsienio parduotuvėse apsaugos būna ne tokios griežtos. Ten daugiau laisvės, jie pripratę laisviau ir lengviau vogti. Tai kai susiduria su griežtesne apsauga, tokie žmonės įžūliau „šakojasi“, priešinasi“, – pasakojo D. Ryliškis.
Dalies buvusių emigrantų ir pensininkų liga „Norfos“ atstovas vadina ir nežabotus ragavimus. Nors paragauti sveriamų produktų parduotuvėje ir nedraudžiama, bet kai kurie parduotuvės lankytojai taip įsismarkauja ragauti, kad į pagalbą tenka kviesti ir apsaugos darbuotojus.
Pašnekovo teigimu, įrengtos geresnės raiškos vaizdo stebėjimo kameros ir hidro davikliai ant parduotuvių sienų užkerta kelią itin originalioms vagystėms. O tokių prieš septynerius ir daugiau metų netrūko. D. Ryliškis teigia prisimenantis, kad tuomet kartą vagys išpjovė vienos iš „Norfų“ sieną ir pavogė seifą.
Tabu nėra
„Iki“ atstovė spaudai Berta Čaikauskaitė tvirtino, kad vagišių akiratyje neretai atsiduria tokie maisto produktai, kaip kava, šokoladas, riešutai, sūris, sviestas, vytintos arba rūkytos dešros, stiprus alkoholis, o taip pat buitinės chemijos ar kosmetikos prekės.
„Pastebime, jog pastaruoju metu dominuoja vagystės, kurias įvykdo bendrininkų grupės. Dažnai vagišiai prekes paslepia rūbų kišenėse ar net susideda į specialiai iš anksto paruoštas kuprines. Dažnu atveju vagys, paslėpę prekes rūbuose ar kuprinėje, tiesiog ramiai praeina pro kasą, demonstruodami kad neva nieko neperka arba imituoja apsipirkimą įsigydami tik vieną prekę“, – apie naujas ilgapirščių metodus kalbėjo B. Čaikauskaitė.
„Maximos“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis pripažino, kad šiame prekybos tinkle dažniausiai bandoma pasisavinti alkoholinius gėrimus.
Norėdami pavogti velnio lašų kai kurie ilgapirščiai ryžtasi ir gana originaliems sprendimams. „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė papasakojo, kad kartą vienas tariamas pirkėjas imitavo epilepsijos priepuolį. Kol apsaugos darbuotojas teikė pagalbą šiam jaunuoliui, jo bendrininkas salėje tuo metu bandė pavogti alkoholinių gėrimų.
„Pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, buvo bandyta pavogti kaktusą paslėpus jį po apatiniais drabužiais“, – sakė G. Buivydienė.
Kaip pastebi „Rimi“ parduotuves saugantys apsaugos darbuotojai, jei žmogus kartą jau ryžosi pavogti kad ir nedidelės vertės prekę, yra didelė tikimybė, kad kitą kartą jis ir vėl bandys, bet jau brangesnę prekę.
Tarp prekių, kurios dažniausiai atsiduria vagių taikiklyje, „Rimi“ prekybos tinkle rikiuojasi alkoholis, saldumynai, kava, žaislai, kosmetikos priemonės ir mėsos gaminiai.
Pavagia už milijardus
Kaip tv3.lt teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, 2018 m. buvo pradėti 1237 ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių iš prekybos vietų. 2017 m. šis skaičius siekė 1595.
„Dažniausiai vagiami brangūs produktai, arba smulkūs daiktai, už kuriuos numatyta tik administracinė atsakomybė“, – sakė R. Matonis.
Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio tyrimų centro „Centre for Retail Reserach“ skaičiavimais, tiek šioje šalyje, tiek visoje Europoje dažniausiu vagišių taikiniu parduotuvėse tampa įvairūs svaigieji gėrimai.
Po jų seka kosmetikos ir parfumerijos gaminiai. Trečioje šio sąrašo vietoje ilgą laiką buvo randamos skutimosi priemonės, bet, sustiprinus jų apsaugą, jų vagysčių skaičius menksta.
Mažmeninei prekybai skirto amerikiečių naujienų portalo retaildive.com duomenimis, 2017 m. dėl pirkėjų ir darbuotojų vagysčių iš mažmeninės prekybos parduotuvių, pastarosios visame pasaulyje neteko 100 mlrd. dolerių
