„Mūsų pasiūlytas sprendimas prisidės prie finansinių technologijų plėtros šalyje, šios srities įmonių, ypač startuolių, augimo, Lietuvos konkurencingumo didinimo, skatins kurti darbo vietas“, - pranešime spaudai sakė finansų ministrė Rasa Budbergytė.
Tam, kad būtų užtikrintos tinkamos sąlygos finansinių technologijų industrijai augti bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, nuotolinis tapatybės nustatymas bus galimas ne tik naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą, bet ir dar dviem papildomais būdais.
Vienas iš jų – naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas. Kitas – naudojantis elektroninėmis priemonėmis leidžiančiomis tiesioginio vaizdo perdavimą, jeigu kliento tapatybė gali būti patvirtinta pažangiu elektroniniu parašu arba klientas tapatybei nustatyti gali pateikti asmens tapatybės nustatymo dokumento originalą.
Teikdama siūlymą Finansų ministerija rėmėsi Vokietijos ir Šveicarijos pavyzdžiais bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje.
Atsižvelgiant į tai, kad finansų įstaigų ir kiti subjektai gali skirtingai traktuoti elektronines priemones, jų techninius reikalavimus nustatys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
V.Vasiliauskas: nuotolinis tapatybės nustatymas paskatintų finansų technologijų įmones ateiti į Lietuvą
Galimybė nuotoliniu būdu nustatyti asmens tapatybę galėtų į Lietuvą pritraukti pasaulinių finansų technologijų bendrovių, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Vitas Vasiliauskas teigia, jog po „Brexit“ finansų įstaigos dairosi alternatyvos Londonui kaip finansų centrui, ir Lietuva galėtų išnaudoti progą jų prisikviesti.
„Mes pilnai pritariame tokiam pakeitimui. Truputį bėgame į priekį, nes iš esmės visas pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatymas nauja redakcija turėtų pasirodyti birželio mėnesį. Tos nuostatos, kurios dabar yra nutarime, atsiguls ten į įstatymą. Mes tiesiog norime naudotis proga, bandome pristatyti save kaip finansų technologijų regioninį centrą. Be to, po „Brexit“ finansų įstaigos labai žiūri alternatyvos Londonui kaip finansų centrui ir mes matome galimybė mokėjimo įstaigas pabandyti prisikalbinti ateiti čia, nes tikrai turime pakankamai gerus kompetencijų centrus“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė teigė, kad siūloma, kad nuotolinis tapatybės nustatymas būtų galimas ne tik naudojant kvalifikuotą elektroninį parašą.
„Pirmas būdas yra kvalifikuotas elektroninis parašas, tačiau tik tais atvejais, jei kliento tapatybė, prieš išduodant jam tą kvalifikuotą sertifikatą, jau buvo nustatyta, jam dalyvaujant fiziškai. Antras būdas yra nustatyti tapatybę, naudojant ES išduotas elektronines atpažinties priemones, kurios veikia pagal aukšto ar pagal pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektronines atpažinties schemas. Trečias būdas - naudojimasis elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia tiesioginio vaizdo perdavimą, jei kliento tapatybė gali būti patvirtinta pažangiu elektroniniu parašu arba klientas gali pateikti asmens tapatybės dokumento originalą“, - trečiadienį Vyriausybės posėdyje sakė R.Budbergytė.
Ministrės teigimu, techninius elektroninių priemonių reikalavimus turėtų nustatyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Lietuvos bankas spalio pradžioje pasirašė supratimo memorandumą su Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrove „Revolut Limited“. Įmonė Lietuvoje nori steigti finansų įstaigą ir gauti prieigą prie tarptautinius mokėjimus eurais užtikrinančių Lietuvos banko valdomų mokėjimų sistemų.