Vakar Šiaulių apygardos teisme įvyko nužudytos septyniolikmetės gimnazistės Nedos Račkauskaitės artimųjų bei nusikaltimu kaltinamų bendramokslių, devyniolikmetės Viktorijos Vaitiekaitytės bei bendraamžės Viktorijos Lietuvninkaitės, akistata. Teisiamųjų advokatams nepavyko pasiekti, kad byla būtų nagrinėjama už uždarų durų.
Kaltinamosios pabūgo viešumos
Nors kaltinimą byloje palaikantis Šiaulių apygardos prokuroras Egidijus Timonis bei nukentėjusieji nematė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima pradėti nagrinėti bylą, ji taip ir nepajudėjo.
Kaltinamųjų, buvusių S. Šalkauskio gimnazijos moksleivių, advokatai teismo prašė bylos nagrinėjimą atidėti dėl neiškviestų liudytojų bei minėjo esantys užimti kitose bylose.
Advokatai teismui pateikė ne vieną prašymą. Vienas iš jų – į teismą iškviesti liudyti dvi Šiaulių psichiatres bei Lukiškių ligoninės medikę, kuri bendravo su V. Lietuvninkaite. Kaip minėta teisme, kaltinamoji ten buvo patekusi dėl pasireiškusių priepuolių, pablogėjus psichologinei būklei. Kitas prašymas – teismo posėdžius rengti už uždarų durų.
„Dėl faktinių aplinkybių, sudėtinga morališkai“, – argumentus, kodėl posėdžiai turėtų būti nevieši, dėstė teisiamosios V. Lietuvninkaitės advokatas. Šiai nuomonei pritarė ir kitą kaltinamąją ginantis advokatas, kuris aiškino, jog teisme bus paviešinti ne tik psichiatrinės ekspertizės duomenys, bet ir būsią atskleisti kaltinamųjų pomėgiai. Su advokatų nuomone sutiko ir abi kaltinamosios.
Nukentėjusieji pageidavo viešumos
Nužudytos gimnazistės artimieji laikėsi kitokios nuomonės. „Norime viešumos, norime, kad visuomenė pamatytų, kas per žvėrys auga. Mus irgi gydo psichiatrai. Mes irgi jaučiamės blogai“, – viešų posėdžių teismo prašė nužudytos gimnazistės motina.
„Viešumas būtinas, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų“, – tokios pat nuomonės laikėsi ir nužudytos gimnazistės tėvų interesams atstovaujanti advokatė.
Su nuomone, kad posėdžiai būtų vieši, sutiko ir prokuroras. Teismas nerado pagrindo posėdžius rengti už uždarų durų. Nepritarta ir kitam advokatų prašymui dėl medikų kvietimo apklausai.
Buvo sprendžiamas klausimas ir dėl suėmimo termino pratęsimo kaltinamosioms. Visos šalys sutiko, jog V. Lietuvninkaitei bei V. Vaitiekaitytei derėtų nuosprendžio laukti už grotų. Noro išeiti į laisvę nereiškė ir abi teisiamosios. Šiaulių apygardos teismas nusprendė suėmimo terminą pratęsti dar trims mėnesiams. Artimiausias teismo posėdis numatytas rugsėjį.
Nužudymu kaltinamoms gimnazistėms pritrūko drąsos parodyti savo veidus iki posėdžio pradžios. Į narvą uždarytų gimnazisčių veiksmus stebėję nukentėjusiosios artimieji laidė pasipiktinimo replikas, prašydami nusiimti gobtuvą. Patys nužudytos gimnazistės tėvai V. Lietuvninkaitę bei V. Vaitiekaitytę tik palydėjo žvilgsniais.
Paieškos byla virto nužudymo byla
Tyrimą dėl Šiaulių gimnazistės Nedos Račkauskaitės nužudymo atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, dirbdami išvien su Šiaulių apygardos prokurorais. Klausimas – kodėl mergina buvo nužudyta, taip ir liko be atsakymo.
Abi teisiamosios – buvusios psichiatrijos ligoninės pacientės, tačiau psichiatrijos ir psichologijos ekspertų pripažintos nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgusios lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu ir galėjusios suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti.
Kai praėjusių metų liepos 14-osios vakare Šiauliuose, pietiniame miesto mikrorajone, gyvenanti moteris nesulaukė namo grįžtančios anūkės, jai pasidarė labai neramu. Kai mergaitė negrįžo visą naktį, moterį apėmė panika. Ji liepos 15–osios rytą atskubėjo į policijos komisariatą ir pranešė apie septyniolikmetės anūkės dingimą, nes įpročio šiaip sau negrįžti į namus mergaitė neturėjo.
Trečią paieškos dieną, sekmadienį, pareigūnų rankose atsidūrė dvi S. Šalkauskio gimnazijos aštuoniolikmetės. Nors sulaikytosios bandė klaidinti pareigūnus, kad jos apie ieškomosios buvimo vietą nieko nežino, kad buvo ją sutikusios, tačiau po to su ja išsiskyrė, bet apgauti patyrusių darbuotojų nepavyko. Paaiškėjo kraupi realybė – ieškomos mergaitės nebėra tarp gyvųjų, ji nužudyta. Mergaitės paieškos byla virto kraupaus nužudymo byla. Gimnazistėms buvo pareikšti įtarimai ir jos suimtos.
Prisigalvojo įvairių kankinimo būdų
Nužudymo tyrimui buvo mobilizuoti Šiaulių apygardos prokuratūros, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Šiaulių miesto ir rajono komisariatų pareigūnai. Jiems talkino operatyviai labai svarbius nusikaltimo atskleidimui įtakos turinčius tyrimus atliekantys Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistai.
Žinia apie gimnazistės nužudymą pareigūnams buvo ne pati baisiausia. Kraupiausias buvo faktas, kad nėra nužudytosios kūno, o be jo pareigūnams sunku konstatuoti, kad mergina nužudyta. Nusikaltimo vietą kriminalistams pavyko nustatyti. Šis žvėriškas nusikaltimas buvo padarytas viename Šiaulių pietinio mikrorajono daugiabučio namo bute.
Įtariamosios prisipažino, kad savo bendramokslės kūną supjaustė gabalais, sudėliojo į septynis maišus ir dviračiu veždamos juos išmėtė į pietiniame miesto mikrorajone esančius šiukšlių konteinerius, aukštas žoles pievoje. Iš pradžių joms pasisekė pareigūnus suklaidinti. Tris dienas jie šakėmis rausė įvairias įtariamųjų nurodytas vietas, tačiau kūno dalių neaptiko. Pareigūnams talkino visos Lietuvos kinologai su savo augintiniais.
Tik liepos 20-ąją nelabai toli nužudytosios gyvenamosios vietos, nuošalioje vietoje, tarp Aukštabalio ir Liejyklos gatvių esančiuose krūmuose, buvo rasti mergaitės palaikai. Dar vieną nužudytosios kūno dalį pareigūnai ištraukė iš šaldiklio.
Manoma, kad gimnazistės nužudymui buvo iš anksto ruoštasi, o egzekutorės prisigalvojo įvairių kankinimo būdų. Teigiama, kad gimnazistė buvo daužoma plaktuku, kažkokiu strypu, pjaustoma skutimosi peiliukais, o kai neiškentusi kankinimų pradėjo šauktis pagalbos, jai buvo perrėžta gerklė. Ekspertai nustatė, jog gimnazistė mirė jai nupjovus galvą. Merginos kūnas buvo nutemptas į vonios kambarį ir peiliais bei pjūklu susmulkintas į gabalus.
Asta VOLKOVAITĖ