Ar įsivaizduojate, kaip gyventumėte, jei automobiliai važiuotų be vairuotojų, ultragarso tyrimui nereiktų kulniuoti į ligoninę, o pakaktų priglausti prie kūno mobilųjį telefoną ir duomenis trumpąja žinute nusiųsti gydytojui? Panevėžietis Vaidas Repečka pripažįsta, kad stažuotė NASA centre Silicio slėnyje įkurtame universitete „perrašė“ jo smegenis. Kokią žmonijos ateitį regi naujųjų technologijų kūrėjai?
Ateities vizija
Ar įsivaizduojate, kaip gyventumėte, jei automobiliai važiuotų be vairuotojų, apsipirktumėte ne parduotuvėje, o tiesiog 3D formatu atsispausdintumėte daiktus jų elektroninį modelį parsisiuntę internetu, kažkam gyvybę išgelbėtų atspausdintos ir persodintos kepenys, ultragarso tyrimui nereiktų kulniuoti į ligoninę, o pakaktų priglausti prie kūno mobilųjį telefoną ir duomenis trumpąja žinute nusiųsti gydytojui? Visa tai atrodo kaip iš fantastikos srities? JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) centre Silicio slėnyje (Kalifornija) dviejų JAV kompanijų – „Google“ ir NASA įkurto Singularity universiteto naujų technologijų ekspertai žino, kad net ir labiausiai neįtikėtinai idėjai ateina laikas tapti realybe.
NASA centre – panevėžietis
Prieš keletą metų šviesiausiems NASA ir „Google“ ir pasaulio technologijų guru Rėjui Kurzveilui ir Peteriui Diamandžiui įsteigus universitetą ateities lyderiams, technologijų Panevėžio mechatronikos centro ekspertas ir bendrovės „Minatech“ vadovas Vaidas Repečka puoselėjo viltį patekti ten, kur renkasi mokslo ir šiuolaikinių technologijų genijai. Kas žmonijai dar atrodo fantastika, jiems – ateities realybė.
„Finansų krizės, globalizacijos apimtas pasaulis nežino, ko imtis. Su tais pačiais iššūkiais susiduria ir Lietuva. Universiteto pagrindinė kryptis – išugdyti naują lyderių kartą, kuri suprastų, kokių reikia sprendimų atsižvelgiant į technologijų pažangą. Problema ta, kad žmogaus protas nesuvokia, kad technologijos pritaikymo rezultatas yra eksponentinis, o ne linijinis, taip pat pasirenkami spręsti ne patys reikalingiausi ar perspektyviausi klausimai. Jo planas – atrasti ateities vadovus, „alkanus“, su polėkiu ir netradiciškai mąstančius žmones“, – pasakojo V.Repečka.
Stebėjęs Singularity universiteto gimimą, Panevėžio atstovas svajojo ir pats atsidurti ten, kur sprendžiamos žmonijos problemos.
Ir jam pavyko. Į trijų savaičių stažuotę Singularity universitete V.Repečka buvo atrinktas su dar 80-čia laimingųjų. Prieš tai buvusiame konkurse dalyvavo keli tūkstančiai pretendentų iš viso pasaulio.
„Labai abejojau, kad galėčiau ten patekti. Mes, lietuviai, nesame kuriantieji pirmaujančias technologijas. Netgi tarp to, kas kuriama JAV ar Europoje, yra labai didelis skirtumas. Lietuvoje įprasta kurti programinę įrangą telefonams, planšetėms, kompiuteriams, tačiau elektronika čia yra reta ir nesuprantama sritis. Tuo metu jau privačios JAV kompanijos rengiasi skristi kasinėti Mėnulį ar asteroidus. Sunku patikėti, bet nelabai besiafišuojančios naujai įkurtos technologinės įmonės, vadinamieji startuoliai, jau dabar kuria sintetinę gyvybę, dirbtinę žmogaus odą, kepenis arba bando nuskaityti smegenis“, – pasakojo V.Repečka.
Iš mažos Lietuvos į garsųjį Silicio slėnį JAV kvietimo sulaukė net du lietuviai. Antras išrinktasis „Swedbanko“ generalinis direktorius. Likimo išdaiga – pasirodo, abu yra mokęsi netgi toje pačioje Kauno technologijos universiteto gimnazijoje.
Į kursus susirinko šviesiausi protai iš įvairiausių pasaulio kampelių – Argentinos, Brazilijos, Čilės, JAV, Meksikos, Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Saudo Arabijos, Dubajaus, Indijos, Izraelio. Visi šie žmonės ne tik nori užsidirbti, bet ir siekia gyvenimo prasmės, ieško idėjų, kaip iš esmės padėti žmonijai.
„Penki finansininkai italai nė nesvarsto, ar Italija bankrutuos. Jie žino, kad taip įvyks, tik nežino – kada, ir ieško, į ką naujo būtų galima investuoti“, – pasakojo V.Repečka.
Rusijos kuriamo Skokovo tyrimų centro vadovai Panevėžio atstovui pasiūlė iš karto persikelti dirbti pas juos.
Vežėsi idėją
Į Silicio slėnį V.Repečka veržėsi norėdamas tarp technologijų genijų pasitikrinti, ar teisinga tai, ką Lietuva kuria su mikrosistemomis, ar mūsų mokslininkai turi galimybių išplaukti į platesnius vandenis.
„Savo idėjoms įgyvendinti mums reikia labai daug kapitalo ir Lietuvoje to negalime padaryti“, – pripažįsta V.Repečka.
Tai, kas gimsta Panevėžio mechatronikos centre, primena fantastinius filmus. Panevėžio mokslininkai siekia, kad jų sukurta mikrosistema priimtų ir išsiųstų ultragarsą. Įsivaizduokite, kad būsimieji tėveliai neišeidami iš namų prie mamos pilvuko tiesiog pridėję mobilųjį telefoną su jame įmontuota tokia mikrosistema žiūrėtų į dar negimusį savo kūdikį. Mokslininkai žino, kad tai – abejonių nekelianti realybė.
Tačiau kol kas nuo jos panevėžiečius skiria finansai.
„Mes tą tikrai galėtume padaryti, bet Lietuvoje ultragarso įmonės yra nedidelės“, – pripažįsta Vaidas.
Genijams treniravo ne tik smegenis
Tris birželio savaites Singularity universiteto kursų lankytojai gyveno pašėlusiu tempu. Kursų organizatoriai pasirūpino, kad šviesiausi ateities protai pasuktų ne tik smegenis, bet ir kūnus.
Du treneriai, iš kurių vienas atsakingas už „Formulės-1“ pilotų fizinį pasirengimą, suvažiavusius mokslininkus nuvarydavo nuo kojų – rytais versdavo bėgti krosą ir prakaituoti tai či treniruotėse.
„Aš kartais jau nebeištverdavau“, – prisipažįsta V.Repečka.
Į NASA centrą suvažiavusiems pasaulio protams buvo ruošiamas netgi specialus, lengvai virškinamas maistas. Sveikas gyvenimo būdas mokslo genijams pasirodė kietas riešutėlis. Baigiantis kursams kai kurie ėmė prašytis nesveiko maisto ir sulaukė malonės – nedidelio indo, bet, pagal NASA sveikatingumo standartus, „labai kenksmingų“ „Snikers“ šokoladukų.
Į ateitį – nežmonišku tempu
Stažuotės dalyviams diena prasidėdavo 7 val. mankšta, nuo 8 val. – paskaitos, vidurdienį – meditacija ir pietų pertrauka bei galimybė atsipalaiduoti NASA centro baseine, ir vėl darbas: paskaitos, diskusijos, projektų pristatymai, užtrukdavę iki 22 val. Net ir vėlyvą vakarą niekas neskubėdavo į viešbučio, kuriame gyvena ir NASA kosmonautai, kambarius. Iš įvairiausių pasaulio kampelių suvažiavusių ateities kūrėjų vakarėliai tęsdavosi iki paryčių.
V.Repečka juokauja padaręs klaidą, kai per tris savaites gavęs tris laisvas valandas pasirinko jas praleisti grupėje, kuruojamoje vieno iš trenerių.
„Kiekvienas buvome gavęs prie diržo prisegamus daviklius, skaičiuojančius kalorijas, žingsnius, užliptus nuliptus laiptus. Treneris sumanė, kad per mažai vaikščiojome, ir gerokai pakankino“, – pasakojo V.Repečka.
Mokslininkas juokauja, kad nors universitete milžiniškas dėmesys skiriamas ne tik protinei, bet ir fizinei mankštai bei mitybai, nors kai kurių profesorių išvaizda bylojo, kad pasmaguriauti šokoladukais jie turi geresnes galimybes nei studentai.
Šalin rankas nuo vairo!
V.Repečkos teigimu, Singularity universiteto misija – ne tik plėtoti eksponentines technologijas, bet ir jas pritaikyti sprendžiant socialines problemas.
Kai kone kiekvienas lietuvis bedarbis turi mobilųjį telefoną, mašiną, televizorių, kompiuterį, tualetą ir vonią, daugybė žmonių pasaulyje kulniuoja dešimtis kilometrų vandens, gyvena be elektros, neturi būsto. Mes gyvename neįtikėtinai gerai ir to jau nebevertiname. Anot Vaido, kursų dalyviai nagrinėjo, kaip naujosios technologijos galėtų pakeisti pasaulį.
Viena tokių idėjų – šalin rankas nuo vairo! Įsivaizduokite saugiai atstumą iš taško A į tašką B įveikiantį automobilį ... be vairuotojo. Ką galėtumėte nuveikti per laiką, kurį dabar esate priversti aukoti vairavimui?
Anot V.Repečkos, neabejotinai tokiame automobilyje važiuoti būtų saugiau nei vairuojamame žmogaus – robotai nesimėgauja svaigiaisiais gėrimais, neviršija greičio, iš nuovargio neužmiega prie vairo.
Tokią mašiną valdančios aparatūros savikaina siekia dešimtis milijonų dolerių.
Tačiau jei būtų pradėta masinė gamyba, Vaido nuomone, ji galėtų kainuoti ne daugiau nei oro kondicionierius.
Vis dėlto pastarąjį dešimtmetį technologijų kūrėjų augančią svajonę į gatves išleisti save vairuojantį automobilį stabdo teisiniai niuansai.
„Jei toks automobilis sukels eismo įvykį, kas liks atsakingas – programos kūrėjas, automobilio gamintojas, savininkas ar eismo reguliavimo tarnyba?“ – tik vieną iš problemų įvardija V.Repečka.
Gyvybę gelbėtų atspausdintos kepenys
O ar galite įsivaizduoti, kad namo pastatymas nuo projekto iki raktų užtruktų vos dieną?
Į Singularity universitetą suvažiavę naujųjų technologijų kūrėjai turi idėjų, kaip pigiai ir greitai aprūpinti būstais vargingų šalių piliečius.
Jie siūlo tiesiog spausdinti namus iš betono 3D formatu.
„Toks spausdinimas gali pakeisti ekonomiką iš esmės. Jei būtų įmanoma internetu atsisiųsti pageidaujamą, tarkim, žiedo modelį, automobilio detalę ir atsispausdinti namuose, nebereiktų važiuoti į parduotuvę ir pan.
3D spausdinimas į JAV ar Europą galėtų padėti susigrąžinti iš Kinijos metalo apdirbimo pramonę.
Mokslininkai netgi siekia tokiu būdu spausdinti odą, žmogaus organus, nes jei galima spausdinti iš metalo, teoriškai tą būtų galima padaryti ir su ląstelėmis“, – galimybes įžvelgia V.Repečka.
Alternatyva – greičiausi sekėjai
Tarp pristatytųjų idėjų buvo ir perversmą krepšinyje žadantis į kamuolį įmontuotas daviklis, skaičiuojantis skridimo kryptį, smūgius, o informaciją pasiunčiantis į kompiuterį. Tokio projekto vertė – maždaug 50 mln. dolerių.
Fantastinių pasiūlymų gausybėje Panevėžio atstovo pristatytas ultragarso keitiklis buvo sutiktas ne blogiau už kitus. Aukštaitijos sostinės Mechatronikos centro idėją paversti realybe Amerikoje kainuotų 20 mln. dolerių, o Lietuvoje – gerokai pigiau.
„Mes kol kas nepajėgūs gauti tiek pinigų, kad būtume pasaulyje pirmi. Todėl laukiame, ką užsienyje sukurs, ir bandysime būti to produkto greičiausiais sekėjais“, – pripažįsta V.Repečka.
Mokslininkas prasitaria iš Silicio slėnio parsivežęs keletą idėjų, kurios padėtų pertvarkyti kai kurias pramonės šakas, tačiau jų kol kas neatskleidžia.
„Perrašė“ smegenis
V.Repečka teigia NASA Ames tyrimų centre įgavęs pasitikėjimo, kad tai, kas kuriama Panevėžyje, irgi yra progresyvu, nepaisant, kad mūsų mokslininkų darbo sąlygų net negalima lyginti su JAV.
Tačiau svarbiausia, anot V.Repečkos, stažuotė NASA centre „perrašė jo smegenis“.
„Galima mąstyti kitaip. Reikia visada ieškoti sprendimų alternatyvų, susikoncentruoti, suprasti, kad galima įvairiai suprasti realybę, suprasti, kaip ją suvokia kiti. Patys žymiausi kūrėjai, investuotojai turi tokį mąstymą“, – įsitikino Vaidas.
Bet kuri idėja gali tapti realybe. Pasak V.Repečkos, geras išradimas tas, kuris atrodo kaip fantastika. Juk dar visai neseniai taip atrodė ir dabar nepakeičiamas mobilusis telefonas.
„Prieš 25-erius metus net JAV prezidentas negalėjo padaryti to, kas dabar įmanoma net skurstančiam afrikiečiui – paskambinti mobiliuoju ar internete greitai susirasti informaciją. Pasiekti galima viską, tik lietuviams reikia ne nusiminti, o galvoti, užuot po penkias valandas per dieną spoksojus į televizorių. Ir tai, kad gyveni Panevėžyje, dar nereiškia, kad esi bejėgis – internetas suteikia milžiniškas galimybes“, – įsitikinęs Vaidas.
Anot jo, ne šiaip JAV dėstytojai įspėja: dairykis ne tik į universitetus ir mokslo centrus, bet ir kaimyno garažą. Juk S.Džobsas nešiojamąjį kompiuterį irgi sukūrė užsidaręs garaže.
Naujosios technologijos keičia pasaulį ir jis bus geresnis. Galbūt netgi jame nebeliks pinigų. Šie taps nebereikalingi, nes žmonija ir taip bus apsirūpinusi. Tokią ateities viziją regi Vaidas.
„Kažkada žmonės dirbo žemę, kad išgyventų. Dabar tuo užsiima vos keli procentai populiacijos ir to pakanka. Panašios tendencijos ir kitose srityse“, – neabejoja V.Repečka.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
