Irano valdžia jau seniai blokuoja prieigą prie eilės užsienio resursų, tame tarpe „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir t.t. Tiesa, iki šiol techniškai raštingi vartotojai apeidavo esamus filtrus, todėl Irano valstybinės institucijos surado kitą metodą, kaip izoliuoti savo šalies piliečius nuo pasaulinio Voratinklio.
Tam, kad nereikėtų galvoti naujų filtrų, daug paprasčiau yra atimti iš Irano gyventojų galimybę naudotis užsienio resursų teikiamomis paslaugomis ir talpinti tinklalapius užsienyje.
Paskutinieji Irano valdžios planai atrodo pakankamai gudriai: ketinama teisės aktų lygmenyje priversti visas vietos kompanijas naudotis šios šalies el. pašto paslaugomis, o ne užsienio (pavyzdžiui, „GMail“, „Hotmail“ ir pan.). Kompanijoms taip pat bus uždrausta naudotis užsienio valstybių tarnybinių stočių paslaugomis.
Pranešama, jog pirmiausia naujovės palies bankus, draudimo kompanijas ir telefoninio ryšio operatorius. Šių kompanijų puslapiai turės būti patalpinti išskirtinai tik Irane esančiuose serveriuose. Paskutiniais duomenimis, maždaug 90 proc. vyriausybinių puslapių jau naudojasi vietos tarnybinių stočių paslaugomis. Dar daugiau, valstybinės įstaigos gali talpinti savo Interneto puslapius tik domenų zonose „gov.ir“ arba „.ir“, švietimo įstaigos – „ac.ir“ arba „.ir“. Elektronines paslaugas nuo šiol teiks trys nacionalinės tarnybos: post.ir, iran.ir ir chmail.ir. Be to, kompanijos galės gauti tik tuos laiškus, kurie bus išsiųsti iš šių trijų el. pašto tarnybų.
Akivaizdu, kad šios priemonės yra Irano valdžios plano dalis, siekiant visiškai kontroliuoti Internetą savo šalies viduje. Galutinis rezultatas taip pat aiškus – atimti iš Irano gyventojų galimybę naudotis taip vadinamu „laisvu Internetu“. Aišku, istorija besidomintys žino, kad kontroliuoti savo šalies gyventojus buvo bandoma dar pirmųjų civilizacijų metu, tačiau ne kartą buvo galima įsitikinti, jog tokios priemonės anksčiau ar vėliau patirdavo fiasko.
