Pasak prokurorų, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad buvęs Seimo narys iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime, priėmė 27,1 tūkst. eurų kyšį.
Anot teisėsaugos, už dalį šios sumos buvo padarytos nuolaidos už per koncernui priklausančią televiziją transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų buvo užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
Praplėstame pranešime apie įtarimą nurodyta, kad šis kyšis V.Gapšiui buvo perduotas už įtaką ankstesnės kadencijos Darbo partijos frakcijos Seime nariams ir asmenišką balsavimą „už“ svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo pataisą bei projektą dėl Pelno mokesčio įstatymo. Teisėsauga taip pat įtaria, jog V.Gapšiui kyšis galėjo būti perduotas už įtaką Seimo „darbiečiams“ priimant Seimo nutarimą dėl 169 mln. 300 tūkst. eurų viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Susisiekimo ministerija gegužės pradžioje pasiūlė Kelių direkcijai atsisakyti kelio Vilnus-Utena rekonstrukcijos viešosios ir privačios partnerystės būdu. Direkcija savo ruožtu numato kelią rekonstruoti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas bei paskolas.
Prokurorai taip pat įtaria, jog kyšis V.Gapšiui galėjo būti duotas už pastarojo įtaką tuometinei Žemės ūkio ministrei buvusiai „darbietei“ Virginijai Baltraitienei, kad būtų priimti koncernui ir jo įmonėms finansiškai palankūs sprendimai.
Siekė S.Dailydkos išlikimo
Teisėsaugos teigimu, R.Kurlianskis per V.Gapšį siekė įtakos ir paveikiant sprendimą dėl buvusio „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos palikimo šiose pareigose dar vienai kadencijai. Dešimtmetį šiai valstybės kontroliuojamai įmonei vadovavęs S.Dailydka iš posto pasitraukė pernai gruodį, teigdamas, kad nesulauks politinės paramos iš naujos Vyriausybės ir Seimo.
S.Dailydka yra pripažinęs, kad dalyvavo papirkinėjimu įtariamo koncerno „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio jubiliejuje, tačiau tikino neturintis jokių sąsajų su koncerno valdoma statybų bendrove „Mitnija“, kuri laimi nemažai geležinkelių konkursų.
„Mitnija“ 2011-2013 metais kartu su „Kauno tiltais“ laimėjo itin didelius „Lietuvos geležinkelių“ užsakymus - šios įmonės už maždaug 110 mln. eurų statė europinės vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos, už 95 mln. eurų - tiesė antrus kelius trijuose kituose geležinkelio ruožuose, už 75 mln. eurų - Vilniaus geležinkelio aplinkkelį.
Prokurorai taip pat įtaria, jog R.Kurlianskis per buvusį „darbietį“ siekė paveikti nulemiant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) skelbiamų viešųjų pirkimų „Labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų atliekų atliekyno statyba“ bei „Inžinerinių statinių atkarpų projektavimo, statybos ir prijungimo prie esamos IAE infrastruktūros darbų pirkimas“ rezultatus, palankius koncerno įmonei.
„Mitnija“ dalyvauja Ignalinos atominės elektrinės organizuojamame labai mažo aktyvumo atliekų kapinyno įrengimo konkurse. „Eurovia Lietuvos“ prašymų konkursas buvo laikinai sustabdytas, jo nugalėtojas kol kas nepaskelbtas.
Taip pat įtariama, kad „MG Baltic“ viceprezidento kyšis V.Gapšiui galėjo būti skirtas ir už asmenišką balsavimą „prieš“ Seime svarstant ir priimant nutarimą dėl Editos Dambrauskienės skyrimo generaline prokurore. Jos kandidatūrą prezidentė Dalia Grybauskaitė teikė 2015 metų rudenį, kai parlamentarai nepritarė pirmajam šalies vadovės kandidatui Nerijui Meilučiui.
Seimo nariai nepritarė ir E.Dambrauskienės kandidatūrai, o galiausiai generaliniu prokuroru buvo patvirtintas trečiasis kandidatas - Evaldas Pašilis.
V.Gapšys: įtarimai nepagrįsti
V.Gapšys antradienį BNS teigė, jog prokurorų įtarimai jo atžvilgiu nėra pagrįsti.
„Man bus labai įdomu pamatyti medžiagą, kuo jie remiasi. Žinote, tai jau darosi panašu ne į raganavimą, o jie kalba apie kažkokias alternatyvias visatas“, - BNS sakė V.Gapšys.
Jis tvirtino, jog prokurorų pranešime apie išplėstus įtarimus rašoma „apie asmenis ir dalykus, apie kuriuos aš niekada su jais nesu kalbėjęs“.
„Kartais man jau sudėtinga paaiškinti, iš kur jie išsigalvoja kai kuriuos faktus, kurie neturi jokio pagrindo“, - teigė buvęs „darbietis“.
Buvęs parlamentaras nurodė, kad apklausoje dalyvavo praėjusį penktadienį.
Jis nekomentavo, ar su „MG Baltic“ atstovais yra aptaręs nors vieną prokurorų minimą klausimą. Paklaustas apie koncerno valdomoje televizijoje transliuotą politinę reklamą, V.Gapšys nurodė dėl jų per pernykštę Seimo rinkimų kampaniją derėjęsis su daugeliu žiniasklaidos priemonių. Tačiau buvęs „darbietis“ neatsakė į klausimą, ar už politinės reklamos nuolaidas „MG Baltic atstovams yra ką nors žadėjęs.
Koncernas įtarimų V.Gapšiui nekomentuoja, o patį baudžiamąjį procesą vadina galios žaidimais.
„Ilgiau nei metus šurmuliuojanti versijų ir įtarimų mugė, mūsų vertinimu, tėra mėginimas jėgos struktūrų pagalba žaisti galios žaidimus ir tokiu būdu griauti lietuviško verslo reputaciją.” - sakė „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis. Jo komentarą BNS perdavė koncerno atstovai.
Iš viso dėl šioje politinės korupcijos byloje tiriamų nusikaltimų pranešimai apie įtarimus yra įteikti penkiems asmenims: be V.Gapšio – buvusiam liberalų vadovui ir parlamentarui Eligijui Masiuliui, Seimo nariui, buvusiam liberalui Šarūnui Gustainiui, taip pat dabartiniam parlamentarui Gintarui Steponavičiui ir R.Kurlianskiui. Tyrime dėl papirkimo ir prekybos poveikiu įtariamas ir pats koncernas kaip juridinis asmuo.
Teisėsauga sako turinti duomenų, kad buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis iš R.Kurlianskio yra paėmęs 106 tūkstančių eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai. Tyrėjai įtaria, kad E.Masiulis kyšį gavo už įtaką parenkant vietą Jono Basanavičiaus paminklui Vilniuje, Seime svarstant Vartojimo kreditų įstatymo pataisas ir nutarimą dėl kelio Vilnius - Utena.
Pareigūnai įtaria, kad G.Steponavičius su „MG Baltic“ viceprezidentu tarėsi dėl neteisėto Liberalų sąjūdžio finansavimo. Prokurorams įtarimų sukėlė „MG Baltic“ 15 tūkst. eurų parama dviem organizacijoms – G.Steponavičiaus vardo paramos fondui ir „Laisvės studijų centrui“. Pasak pareigūnų, susitaręs dėl paramos šioms organizacijoms, G.Steponavičius balsavo dėl koncernui naudingų teisės aktų priėmimo. Konkrečių teisės aktų projektų teisėsauga neįvardija.
Š.Gustainis įtariamas iš „MG Baltic“ viceprezidento R.Kurlianskio už koncernui palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą Seime priėmęs 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą kaip paramą viešajai įstaigai.
