nesutinku

tai gal užsiimti instrumentų gamyba, ir gamins lietuviai smuikus visam pasauliui, ir griešim lyg žiogai per vasaras šiltas

Pritariu dr. Ramanauskui.

Muzikoje nieko neimanau, tai labai nesupykite, kad nusisnekesiu. Jei mano mintys kam pades, busiu maloniai nustebintas.

Taigi mano supratimu is straipnio, tyrejai eina beveik teisingu keliu. Yra labai svarbu medzio savybes ir tu savybiu vienodumas, nes sklindant akustinei bangai nuo nevienodumu akustine banga atsispindi ir keliauja kita kryptimi, o dalis jos praeina pro nevienoduma. Taigi jei mokslininkai nustate tankio vienodumo butinuma geram skambejimui, su kuo noreciau sutikti, tai tenka zengti dar viena zingsneli, norint suprasti, kaip ta vienoduma padaryti. Reikia is mezio kamieno, kur nera saku ir galimai is vienos puses ipjauti medzio gabalus einant ne pagal tiese, o pagal metu rieves skiriancias linijas. Tos linijos labai aiskiai matosi, nes metine mediena susideda is retesnes ankstyvosios medienos ir tankesnes velyvosios medienos. Taigi turime gauti tokia ispjova, kad per visa smuiko plota, virsuje, apacioje ir krastuose turetume tas pacias rieves ir ta pati ju skaiciu. Ka tas duoda? Tas duoda, kad akustine banga sklisdama smuiko pavirsiumi, kuris virpa, neatsispindes nuo vidines plokstumos dalies, o atsispindes nuo tos plokstumos krastu. Tai kartu reiskia, kad yra labai svarbu ir smuiko forma, o ne tik mediena is kurios padarytas smuikas, nes butent atspindziu deka susidaro stovincios bangos, kurios ispinduliuodamos i ora garsa ir suteikia specifini skambejima. Taigi ispjauti smuikui reikalingus medziagos gabalus reikia ne pagal tiese, kas technologikskai paprasta ir gal taip ir daroma, o pagal rieves linija o paskiau ta lenkta medziagos gabala chemikalu ir mirkymo pagalba suminkstinus istiesinti, ar suformuoti reikiama smuiko ploksciajai daliai forma ( siek tiek papusta).
Taigi manu, kad smuiku meistrai ta ka cia sakau zinojo, tai yra zinojo medziagu ne tik fizines, bet ir akustines savybes ir mokejo jas panaudoti ir gavo ta specifini garsa, kurio kiti negali isgauti.
Be abejones toks smuikas is karto darosi brangesnis, nes negali panaudoti greitosios technologijos ispjaunant ir formuojant smuiko korpusus.
Manau, kad tokia technologija igalintu suformuoti kitoki skambejima ir kitiems styginiams instrumentams.

Ar cia kalbu tiesa galetu atsakyti tik tie, kurie gali pamatyti abi Stradivarijaus smuiko virsutines ir apatines plokstumos dalis atkreipdami demesi ar ten yra, ar nera perejimu tarp atskiru medzio rieviu. Kas mate faniera ispjauta i medzio, tas mate labai idomu rasta, kuri suformuoja butent tie perejimai tarp rieviu. Taigi smuikui tokie perejimai yra zudantys. Visose smuiko dalyse turi buti pagal stori tas pats ir tu paciu rieviu skaicius!!!, nes tik tada negausime "plokstumoje" akustiniu atspindziu ir muzikini skambejima formuos pagrindinai smuiko forma, gabaritai, be ne panaudoto medzio nereguliarumai!!!

Aciu tiems, kas kankinosi skaitydami sia rasliava. Jei kam neaisku ka cia parasiau ir noretu pasiaikinti giliau, tai gali man parasyti, nes taip jau sutapo, kad 17 metu dirbau su akustinemis bangomis ir 7 metus su medziu rievemis, tik zinoma visai kitu aspektu, tikrai ne muzikiniu.

Tuoj kitaicai pradės tokius smuikus gamint, po 50 LT už vieną :))))

PLoS leidžia 7 žurnalus. Būtų miela, jei nuorodos būtų pateikiamos teisingai, o ypač - mokslo skiltyje, kur jų vertė ypatinga.

Jau pries pora metu ta pati rase, tik kitaip.

Tuo laiku kai gyveno garsusis Stradivarijus, pasitake labai salti metai, todel medziai, is kuriu gamino smuikus, augo letai ir buvo tankus. Butent del sios priezasties ju skambejimo nesugeba pakartoti nei vienas gamintojas.

Cia tik patvirtino tai kas buvo rasoma ankstesniuose straipsniuose.