Nuo modernizacijos neatbaidė net nesklandumai
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistas Šilutės rajonui, pasakoja, kad šis regionas pirmiausia išsiskiria gana plačiais energinio efektyvumo priemonių paketais – jau kurį laiką gyventojai renkasi ne tik valstybinės finansuojamas priemones, bet ir rekuperacines sistemas.
„Žinoma, kaip ir dauguma regionų gyventojų, šilutiškiai domisi kuo mažesniais priemonių paketais. Susidomėjimas atsinaujinančiais šaltiniais taip pat kur kas mažesnis nei didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Klaipėdoje“, – pasakoja BETA specialistas Ramūnas Majauskis bei atkreipia dėmesį, kad vis dėlto šilutiškiai jau kurį laiką netaupo kokybiškai vėdinimo sistemai: „Renovacijos administratoriai sugeba sėkmingai įtikinti gyventojus, kad gera oro kokybė – svarbi, todėl daugelyje namų įdiegta rekuperacine sistema.“
BETA specialistas pastebi, kad šiuo metu sėkmingai įsibėgėjusios renovacijos Šilutėje nesustabdė net keli konfliktai su rangovais: „Administratoriaus dėka, visos problemos, nors buvo ir gana rimtos, sėkmingai išspręstos – daugiabučiai, patyrę iššūkių, susijusių su rangovu, šiuo metu jau sėkmingai baigti atnaujinti“, – dėsto pašnekovas.
Vėdinami fasadai – užkrečiami
Kasdien su daugiabučių bendruomenėmis dirbantis didžiausio renovacijos administratoriaus Šilutės rajone savivaldybėje atstovas, direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų renovacijai Vygantas Kamarauskas pasakoja pastebintis vis didėjančias investicijas į modernizaciją.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių – išpopuliarėję vėdinami fasadai: „Šiuo metu absoliuti dauguma daugiabučių, esančių prie modernizacijos starto linijos, pasirinko vėdinimus fasadus. Šis susidomėjimas kiek brangesne, bet gyventų akiai praktiškesne ir gražesne fasadų sistema, atsirado po truputį. Pradžią davė trys daugiabučiai, pasirinkę vėdinamą sistemą. Daug namų, besirengiančių modernizacijai, vėliau tiesiog pasakydavo: „Norime tokio fasado kaip tie daugiabučiai“, – pasakoja pašnekovas, kad vėdinamo fasado populiarumą paskatino ir patirtis – pastebėta, kad nuo chuliganų arba atsitiktinai nukentėjusios vėdinamus fasadus paprasčiau pataisyti nei tinkuojamus.
Kalbėdamas apie valstybės nefinansuojamas energinio efektyvumo priemones, Vygantas Kamarauskas neslepia, kad gyventojams nuo pat modernizacijos pradžios daug pasakota ir apie papildomų priemonių – vandentiekio, šalto vandens, kanalizacijos stovų ir sistemų atnaujinimo naudą. „Vieni daugiabučiai keičia visą sistemą, kiti – tik magistralinius vamzdynus, treti renkasi keisti arba iškart visus stovus, arba nė vieno – nusprendžia, kad daužyti sieną butuose dėl vieno stovo – neapsimoka. Taigi, turime visokių sprendimų, bet vienaip ar kitaip, beveik 100 proc. daugiabučių renkasi ne tik valstybės finansuojamas modernizacijos priemones“, – dėsto pašnekovas.
Už kokybišką orą – tik po kelis eurus per mėnesį
Vienas didžiausių Šilutės renovacijos administratoriaus pasiekimų vis dėlto yra tai, kad dauguma atnaujintų daugiabučių pasirenka rekuperacinę sistemą – mini rekuperatorius kiekvienam butui. Kaip pasakoja Vygantas Kamarauskas, ši tradicija atsirado prieš trejetą metų ir pradžia tikrai nebuvo lengva.
„Butui tokia vėdinimo sistema kainuoja apie 700 eurų, ir ši kaina gali išgąsdinti. Tačiau ilgiau pagalvojus ir supratus, kad paskolą už modernizaciją galima išsimokėti per 20 metų laikotarpį, rekuperacija gąsdina jau mažiau – juk tai reiškia, kad per mėnesį kokybiškas vėdinimas butui kainuoja tik porą eurų“, – pasakoja pašnekovas, pridurdamas, kad aiškinant rekuperacijos naudą, kai oras patalpoje visada šviežias net neatidarius lango ir neišleidžiant šilumos į lauką, padeda ir paprastas pavyzdys: „Paklausi, ar eidamas miegoti gyventojas atsuka vonioje vandenį. Visi sako – žinoma, ne. Juk skaitliukas sukasi. Šilumos energijos skaitliukas sukasi taip pat greitai, kai vėdinimas vyksta per langus.“
Vienas kvartalas susiformavo natūraliai
Naujausiam kvietimui prisijungti prie modernizacijos, Šilutės savivaldybė pateikė pasiūlymus atnaujinti du kvartalus. Viename iš jų darbai bus pradėti jau netrukus. Tačiau V. Kamarauskas pastebi, kad kvartalinės modernizacijos idėja ore sklandė jau seniai – prie jos prisideda ir savivaldybė, prioriteto tvarka tvarkydama viešąsias erdvės ten, kur daugiau modernizuotų daugiabučių.
„Vienas kvartalas šiemet jau bus visiškai baigtas atnaujinti. Jau keletą metų ten atnaujinama po tris, du namus, ir šiemet pabaigsime paskutinių trijų senų daugiabučių modernizaciją“, – dėsto pašnekovas.
Apžvelgdamas ateities perspektyvas, renovacijos specialistas pastebi, kad nepaisant įsibėgėjusios modernizacijos, Šilutės rajone dar daug nemodernizuotų daugiabučių – ne tik pačioje Šilutėje, bet ir aplinkiniuose miesteliuose.
