„Inovacijos mažmeninėje prekyboje 2018” konferencijos metu „Unboxed“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Tadas Deksnys papasakojo, ko verslams imtis, kad šie pasiektų didesnę dalį auditorijos ir įsiūlytų savo produktą.
Sprendimai gimsta „online“
T. Deksnio teigimu, daug verslų vis dar linkę siuntinėti skrajutes, kabinti plakatus mieste, tačiau žmonės šiais laikais sprendimą priima „online“.
„Retai sutiksite kompaniją, kuri 50 proc. biudžeto išleistų reklamai socialiniuose tinkluose ar „online“. Esame ties 5–10 proc., nes didelės korporacijos lėtos ir taip greitai nelokuoja savo biudžeto.
Sprendimą pirkti mes priimame „online“, retai verslai suvokia, kad taip iš tikro yra. Net 56 centai išleisti tradicinėje parduotuvėje buvo padaryta įtakos internete – per marketingą, reklamą. Tave pasiekia prekės ženklo žinutės, pasiklausinėji draugų, paskaitai atsiliepimus internete ir tada eini į parduotuvę atlikti fizinį sprendimą ir pirkti. Pats sprendimas gimsta „online“, – sako jis.
Tačiau jis pabrėžia, kad svarbu ir kokybiškas produktas. Turint prastą produktą jo parduoti nepadės nė „Facebook“ ir nuomonės formuotojai.
Žmonės pasitiki atsiliepimais, o ne reklama
Prekių ženklai linkę naudotis tiek „Instagram“, tiek „Facebook“ erdve. Tačiau pastarojo socialinio tinklo algoritmai keičiasi, dėl to reklama pasitelkiant nuomonės formuotojus taps dar svarbesne. T. Deksnys pasakoja, kad jau dabar slenkant žemyn per naujienų srautą „Facebook“ tinkle užfiksuojama, ties kuria naujiena sustojama ir kreipiamas didesnis dėmesys.
„Facebook“ galėtų kiekvieno prisijungimo metu parodyti apie 1500 pranešimų sraute, bet jūs peržiūrite tik 100 žinučių. Tad algoritmas nustato, kuriuos parodyti iš to pusantro tūkstančio, kad jūs vėl rytoj ateitumėte į „Facebooką“. Dabar prekės ženklams bus dar labiau didinamas barjeras pasiekti vartotojus, patekti į naujienų srautą ir gauti bet kokį dėmesį. Dėl to daugiau dėmesio bus skiriama draugų turiniui. Prekės ženklui tai prasta žinutė: jei jie nemokės už įrašo reklamą, jos apskritai niekas nepamatys. Mokama reklama toliau keliaus į viršų, tad pačiam „Facebookui“ nebus problemų susirinkti pinigus“, – tikino T. Deksnys.
Jis sako, kad net 92 proc. žmonių labiau tiki kitais žmonėmis nei tradicine reklama, o per dieną vidutinis vartotojas praleidžia po 2 val. socialiniame tinke. Dėl to verslams ir verta pirkti reklamą per nuomonių formuotojus – jų turinys bus labiau matomas, pasieks didesnę auditoriją ir gali paveikti apsisprendimą. Tuo tarpu jų pačių sukurtų puslapių reklama į naujienų srautą pateks rečiau.
„Pamačiau savo socialinio tinklo sraute, kad geras draugas bėgikas nusipirko naujus batelius, tada nedarysiu savo tyrimo internete, neskirsiu tam laiko, pirksiu tai ką jis nusipirko. (...) Yra didžiulis skirtumas, ar tu produktą pateiksi baltame fone tiesiog, ar pateiksi jį, kaip naudojamą nuomonės formuotojų (angl. influencers). Prekės ženklus „Facebook“ spaudžia, nes jie spamintojai, o nuomonės formuotojų įrašai gali kelis kartus daugiau dėmesio pritraukti“, – teigia jis.
Tuo pačiu tai ir galimybė nuomonės formuotojams užsidirbti. Kaip pavyzdys nurodoma daugeliui žinoma realybės šou žvaigždė Kim Kardashian, kurios vienas įrašas „Instagrame“ verslui gali atsieiti apie 500 tūkst. dolerių.
Nereikia nė dešimties tūkstančių sekėjų
Tačiau T. Deksnys nurodo, kad nereikia milijonų, šimtų ar net dešimčių tūkstančių sekėjų norint tapti nuomonės formuotoju ir užsidirbti. O verslai daug daugiau gali išlošti kreipdamiesi į mažiau sekėjų turinčius žmones, nes susumavus išlaidas ir įrašo pasiekiamumą, paaiškėja, kas iš tikrųjų yra efektyviau.
„Verslai (brandai) dažnai mano, kad pasiimsiu Jagelavičiūtę, kuri turi daugybę sekėjų ir išspręsta. Bet žmonės kurie turi tūkstantį sekėjų turi daug didesnį įsitraukimą, nes juos žmonės seka dėl bendrų interesų, dėl turinio, o ne dėl to, kad tai garsus žmogus“, – atskleidžia T. Deksnys.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 7153 mikro nuomonės formuotojų, kurie mažiau sekėjų (virš 1 tūkst.), 384 asmenys turi virš 10 tūkst. sekėjų, o tik 10 virš 100 tūkstančių.
„Labiau pasimoka dirbti su tais, kurie turi mažiau sekėjų, nes jie pigesni. Jie turės didelį pasiekiamumą/įsitraukimą, ir, palyginus, „patinka“ bei komentarų skaičius kainuos pigiau nei Jagelavičiūtė“, – sako jis.
Be to jis prideda, kad daug sekėjų turintys nuomonės formuotojai vieną dieną gali reklamuoti vieną prekės ženklą, kitą dieną jau konkurento prekę, tad verslams tai nėra paranku.
Vienas iš verslo sėkmės pavyzdžių, kurie išpopuliarėjo socialinių tinklų žvaigždžių dėka – laikrodžiai „Daniel Wellington“. Pastarieji, anot jo, dizainą nukopijavo, tačiau šiandien yra verti 200 mln. dolerių. Nuomonės formuotojams tiesiog užteko fotografuotis nešiojant šį laikrodį, pasiūlyti nuolaidų kuponus 10–15 proc. ir įmonė susikrovė turtus.
Tiesa, jis prideda, kad renkantis per kokį nuomonės formuotoją reklamuotis, vienas svarbiausių kriterijų yra patikrinti, ar sekėjai, komentarai ir reakcijos yra tikri, o ne nupirkti netikrų profilių.
Tuo tarpu kaina už vieną įrašą priklauso nuo paties prekės ženklo galimybių.
