Nors Lietuvoje bulvių derlius bus mažesnis nei vidutinis, augintojai nesitiki, kad bulvių supirkimo kaina išaugs.
Drėgna dirva
Pasak Ukmergės rajono ūkininko Ramūno Skapo, auginančio 8,5 hektaro bulvių, į gumbus jau įsimetęs puvinys, o drėgni orai dar labiau paspartins jo plitimą. Ūkininkas pridūrė, kad šiemet jis itin atidžiai peržiūrės gumbus, kad į sandėlius nepakliūtų supuvusių bulvių. „Nors šių metų bulvių derlius bus menkesnis, manau, kainos išliks tokios pačios.
Tai tikrai neteikia optimizmo. Dabar bulvių kaina svyruoja nuo 10 iki 40 centų už kilogramą. Rudenį jų kaina dar sumažėja – kainuoja apie 20 centų už kilogramą“, – teigė Ukmergės rajono ūkininkas, savo derlių realizuojantis turgavietėse. Anot jo, dauguma ūkininkų, turinčių saugyklas, stengiasi bulves išlaikyti iki pavasario, nes tikisi aukštesnių supirkimo kainų. „ Gal per daug ūkininkų bulves augina, o gal jų poreikis sumažėjo todėl, kad mažėja vartotojų? Iki pavasario išlaikytų bulvių kaina turėtų būti bent 30 proc. aukštesnė nei rudenį. Tačiau pastaraisiais metais pardavimo kaina nedidėja“, – sakė pašnekovas.
Derliaus neprognozuoja
Kėdainių rajono ūkininkas Rolandas Andrulis augina per 35 hektarus bulvių. Jis nedrįsta spėlioti, kokios kokybės derlių nuims šiais metais. „Jei ir toliau taip lis, bulvių gumbai ims dar labiau pūti. Viskas priklausys nuo orų“, – kalbėjo bulvių augintojas. Jis sakė, kad pastaruoju metu jo ūkyje kasamos vidutinio ankstyvumo veislių bulvės jau pažeistos puvinio. R.Andrulis dar neskaičiavo, kiek dėl puvinio sumažės bulvių derlius. Viename lauke jų derlius menkesnis, kitame – gausesnis.
Pasak Kėdainių rajono ūkininko, tai priklauso nuo dirvožemio, kuriame bulvės auga. Jei dirvožemis sunkesnis, jame daugiau drėgmės ir daugiau puvinio pažeistų bulvių, jei dirvožemis lengvesnis, bulvių kokybė geresnė. Vėlyvesnių veislių bulves augintojas pradės kasti rugsėjo mėnesį. R.Andriulis, kalbėdamas apie bulvių pardavimo kainą, pabrėžė, kad per bulviakasį ir kurį laiką po jo ji būna pati mažiausia, nes augintojai, neturintys kur sandėliuoti derliaus, jį stengiasi parduoti pigiai ir greitai. „Kaina pradeda šiek tiek kilti nuo gruodžio mėnesio, todėl dalį bulvių sandėliuoju“, – sakė augintojas.
To paties rajono ūkininkas Povilas Dambrauskas taip pat nesiryžo prognozuoti, koks bus šių metų bulvių derlius ir jo kokybė. Per 83 hektarus bulvių auginantis vyras teigė, kad derlių vertins tuomet, kai jis bus sandėliuose. Kol kas padėtis bulvių laukuose gana prasta – ją pablogino dažni lietūs. P.Dambrausko manymu, šių metų didmeninė bulvių supirkimo kaina išliks tokia pati, kaip ir praėjusiais metais. Bulviakasio metu ji gali siekti 10 centų už kilogramą.
Mažins savikainą
Labai geros bulvių kokybės ir gausaus derliaus nesitiki Šakių rajono ūkininkė Vaida Daugėlienė. Per 82 hektarus bulvių auginanti moteris teigė, kad drėgmė ir šiluma jau padarė savo darbą – paskatino bulvių puvimą ir maro plitimą. „Tarp ankstyvųjų veislių bulvių nemažai supuvusių, ypač tarp tų, kurios augo molyje. Tikriausiai šių metų bulvių derlius bus prastesnis, nei praėjusiais metais“, – sakė pašnekovė.
Pasak V.Daugėlienės, į Lietuvą pradėjus vežti lenkiškas bulves, labai smuktelėjo pirmųjų lietuviškų bulvių didmeninė supirkimo kaina – sumažėjo iki 10–12 centų už kilogramą. Nors bulvių supirkimo kainos yra mažokos, ūkininkė ateityje ketina išlaikyti tokius pačius bulvių plotus, taip pat didelį dėmesį skirti jų kokybei gerinti. Siekdama sumažinti jų savikainą, ji planuoja atnaujinti techniką, tada darbai paspartės ir palengvės. „Geros kokybės bulvės visada turi paklausą, todėl problemų dėl pardavimo nekyla“, – sakė pašnekovė.
Prastesni metai
Šilutės rajono ūkininkas Alvydas Daukintis bulvėms paskyręs 9,4 hektaro. Jis teigė, kad šie metai daržovių augintojams prastesni, nei praėjusieji. Liepos pradžioje jų rajone iškrito 85 mm kritulių, todėl bulvių vagos skendėjo vandenyje. Pasak ūkininko, ankstyvosios bulvės spėjo užaugti, tačiau vidutinio ankstyvumo bulvių vegetacija vėluoja, kai kurie kelmai dar žaliuoja. Bulves jis žada pradėti kasti rugsėjo mėnesį. „Derlius turėtų būti prastas, nes gumbai yra smulkūs.
Puvinio dėl drėgmės pertekliaus taip pat nepavyks išvengti“, – atviravo A.Daukintis. Anot jo, šiuo metu bulvės iš ūkio parduodamos už savikainą, daržovių kainos pastaraisiais metais yra žemos, smulkiesiems augintojams darosi vis sudėtingiau realizuoti išaugintą derlių. „Žmonių požiūris keičiasi.
Daugelis bulvių savo reikmėms užsiaugina sodo sklypeliuose. Kiti jas perka ne iš augintojų, ne iš turgaus, o iš prekybos tinklų, nes ten kainos yra žemos“, – kalbėjo Šilutės rajono ūkininkas. Jo manymu, pirkėjams nesvarbu, kokioje šalyje išaugintos bulvės, svarbiausias kriterijus – jų kaina.
Neteikia optimizmo
Kaišiadorių rajono ūkininkas Jonas Juodis mano, kad jei lietus nesiliaus lijęs, bulvių kokybė dar labiau suprastės. Ūkininkas šį pirmadienį negalėjo kasti bulvių, nes technika negalėjo įvažiuoti į laukus. „Kadangi bulvės auginamos atskiruose laukuose, tai ir padėtis juose yra skirtinga. Ypač prastai ten, kur dirvožemis lengvesnis – vagos išplautos ir sulygintos su dirva“, – pastebėjimus išsakė J.Juodis. Ūkininkas, auginantis 10 hektarų bulvių, mano, kad šiais metais sulauks mažesnio derliaus, nei praėjusiais metais.
Bulvės bus mažesnės, pažeistos puvinio, prasčiau laikysis aruoduose, teks naudoti daugiau elektros energijos joms džiovinti. Vyras teigė, kad kiekvienais metais jis stengiasi, kad bulvių kokybė nesuprastėtų, nes jas laiko nuo sezono pradžios iki pabaigos. Bulves jis realizuoja nuolatiniams klientams, tiekia darželiams ir valgykloms. Augintojui bulves pavyksta realizuoti po 24–25 centus už kilogramą.
Sunaikina bulves
Šiais metais bulves smarkiai pažeidė ir maras. Jis sunaikino visus Lauros Jankauskienės, ūkininkaujančios Rokiškio rajone, bulvių laukus. Antrus metus šią kultūrą auginanti moteris teigė, kad ji patirs nemenkų nuostolių. „Bulves, kurios augo 3,35 hektaro plote, maras sunaikino labai staigiai, per porą dienų. Visi bulvienojų lapai buvo sugadinti, bulvių gumbai smarkiai apkrėsti, todėl jie labai maži“, – sakė ūkininkė. Šiais metais ji sodino sertifikuotą bulvių sėklą, pasirinko veisles Laura ir Vineta. Kitais metais rinksis marui atsparesnes veisles. Pasak augintojos, nors yra priemonių, padedančių kovoti su šia augalų liga, atsiradus bulvių maro židiniams, ligos plitimą sustabdyti labai sunku.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vokės filialo vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rita Asakavičiūtė teigė, kad pastaraisiais metais bulvių maro sukėlėjo grybo agresyvumas didėja, todėl ši liga vystosi daug greičiau. „Vegetatyvinis ligos vystymosi ciklas anksčiau trukdavo 4–5 dienas, o dabar – 3–4. Grybas gali produkuoti daugiau sporų, todėl liga plinta daug greičiau. Beje, padidėjo ir grybų sporų sugebėjimas užkrėsti augalus“, – sakė mokslininkė.
Dr. R.Asakavičiūtė pabrėžė, kad ši liga kasmet ūkiuose sunaikina 25–30 proc. derliaus, maro epifitotijos metais – net 50 proc. Liga sparčiai pažeidžia visas augalo dalis: gumbus, stiebus, lapkočius, lapus, viršutinius ūglius, kai kada – pumpurus. Bulvių aktyvaus augimo tarpsniu maras sunaikina lapiją, todėl sumažėja gumbų derlius.
Jolita Žurauskienė
