Tačiau prekybininkai jau anksčiau teigė, kad licencijų išduota daugiau nei yra legalių pardavimo taškų. Konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atliktas tyrimas parodė, kad licencijos nėra tvarkomos taip, kad jomis remiantis būtų galima nustatyti, kiek iš tikro šalyje alkoholiu prekiaujančių vietų yra.
Lietuvoje veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000. Šiuos skaičius patvirtina ir Statistikos departamento duomenys, rodantys, kad Lietuvoje 2015 metais veikė 8620 prekybos vietų, įskaitant parduotuves, kavines ir restoranus. Įvertinus, kad ne visose prekybos vietose prekiaujama alkoholiu, galima daryti prielaidą, kad prekybos alkoholiu vietų skaičius yra dar mažesnis.
Tai visiškai neatitinka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenų, kurie skelbia, kad Lietuvoje 2015 m. galiojo daugiau nei 19 tūkst. licencijų verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba.
„Savivaldybės ar jos institucijos nuolatos išduoda naujas licencijas, bet dalyje vietų, kur veikla nevykdoma, licencijos nėra sustabdomos. Tokių prekybos vietų tikslus skaičius nėra žinomas, nes nevedama jų apskaita. Prievolė apie sustabdytą įmonės veiklą pranešti licenciją išdavusiai institucijai atsirado tik 2015 m. lapkritį, tačiau ji realiai nėra įgyvendinama“, – sako konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Tik maža dalis vietų veikė pagal nepasikeitusią licenciją
Anot D. Dulskio, EKT atstovams atlikus visoje Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę, buvo padaryta išvada, kad realus veikiančių prekybos alkoholiniais gėrimais taškų skaičius galėtų svyruoti tarp 7000–9000. Tai yra du kartus mažiau nei galiojančių licencijų skaičius, kuriuo remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vertina mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo tankumą.
EKT Lietuvoje veikiančių alkoholio licencijų analizę iliustruoja praėjusių metų gruodžio 19–23 dienomis atliktas Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių prekybos taškų tyrimas. Jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar nurodytu adresu yra veikianti prekybos vieta ir ar prekybos vietos licencijos numeris ir išdavimo data sutampa su licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais sąraše nurodytu numeriu ir išdavimo data. Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2016 metų gruodžio 7 d. buvo 4020 išduotų ir galiojančių licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Vilniaus mieste. Iš viso patikrinti 237 prekybos taškai.
Nustatyta, kad 168 atvejais licencijos numeris ir išdavimo data nesutapo su sąraše nurodytu numeriu ir išdavimo data. Tik maža dalis – 33 prekybos vietos – veikė pagal nepasikeitusią licenciją.
Anot D. Dulskio, kioskai ir degalinės į tyrimo imtį neįtraukti, nes kioskuose prekyba alkoholiu uždrausta nuo 2012 m., degalinėse – nuo praėjusių metų.
„Tačiau licencijos šiose prekybos vietose vis dar nėra panaikintos ir yra apskaitomos kaip galiojančios. Šis sostinėje atliktas tyrimas labai aiškiai parodo, kokia reali situacija yra visoje Lietuvoje. Akivaizdu, kad skaičiuoti alkoholio prekybos vietas pagal išduotų licencijų skaičių yra visiškai netikslinga. Tam, kad žinotume tikslius duomenis, reikėtų tikslinti šiuos skaičius reguliariai“, – teigia D. Dulskis.
Dėl šios priežasties D. Dulskis išskiria, kad licencijų tvarkyme – chaosas. Tik sutvarkius jų reglamentavimą būtų galima remtis licencijų duomenimis.
„Eurostat“ duomenimis, 2012 m. vienai mažmeninės prekybos nespecializuotai parduotuvei ir gėrimų prekybos specializuotai parduotuvei teko 589 Lietuvos gyventojai. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje šis skaičius buvo mažesnis ir siekė 524. Kipre vienai mažmeninės prekybos nespecializuotai parduotuvei ir gėrimų prekybos specializuotai parduotuvei teko 341 gyventojas.
Prognozuoja smulkiojo verslo žlugimą
Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila tikina, kad, norint spręsti bet kokią problemą, pirmiausia būtina ją teisingai identifikuoti. Pirmiausia vadovautis ne licencijomis, o po to ir pažvelgti į padarinius smulkiajam verslui.
„Nė viena vidutinė 100 kv. m parduotuvė ar mažesnė, atėmus teisę prekiauti alkoholiu, negalėtų išgyventi ir dirbtų nuostolingai. 30 proc. prekybos sudaro alkoholis, kur bežiūrėtume. Išėmus jį iš mažųjų parduotuvių pasitrauks ir dalis maisto produktų.
Mūsų verslas nėra paremtas alkoholiu, bet išėmus alkoholį iškeliaus ir maisto produktai. Žmogus atėjęs tabako išeina į kitą parduotuvę, kur randa ir tabako ir maisto. Kalbant apie alkoholį, jis taip pat pasirinks, kur šalia maisto prekės ir alkoholis. Tada žmogus važiuos į didžiąją parduotuvę apsipirkti, o mažosios liks. Žinoma, koks 50 proc. besilankančių tik dėl maisto prekių į mažąją parduotuvę liktų, bet iš tiek parduotuvė neišgyvens“, - teigia E. Radžvila.
Pasak jo, palyginimas su degalinėmis, jog jos atėmus alkoholio prekybą išyveno – netinkamas. Nes jų apyvartoje alkoholis sudarė apie 2-3 proc.
„Daugelis parduotuvių narių planavo veiklą į ateitį yra paėmę paskolas, tad jiems gresia ne tik verslą prarasti, bet ir fizinio asmens bankrotas. Verslas prisitaikys, bet bus atleisti darbuotojai, bankrutavę verslai, nesumokėtos skolos tiekėjams, mokesčiai, dešimtys tūkstančių kaimo gyventojų be maisto prekės parduotuvės – visai tai emigracijos mažinimo ir regioninės atskirties mažinimo fone“, - mano E. Radžvila.
Jis prideda, kad išlieka grėsmių ir elektronine prekyba įsigyti alkoholio.
Reguliuojant prekybos taškų skaičių, reikėtų vengti diskriminacijos
Legalaus verslo aljansas vadovas Romas Apulskis tikina, kad alkoholio kontrolės sprendimai ir įvairūs naujai siūlomi apribojimai neturėtų tapti konkurencinės kovos įrankiu. Pasak jo, valdžia turi užtikrinti visiems vienodas galimybes veikti – tiek mieste, tiek kaime, tiek dideliems prekybos centrams, tiek smulkiajam verslui.
„Suprantamas tikslas mažinti prekybos taškų skaičių, tačiau lygiateisiškumas turi būti išlaikytas. Alkoholio kontrolės priemonės neturėtų konkurencijos įrankiu tapti, kai sudaromos sąlygos tik didiesiems išlikti, mažieji spaudžiami. Arba tik vienai alkoholio rūšiai išlikti sukuriamos sąlygos. Tai Alkoholio verslas neturėtų likti išskirtinai tik miestuose susikoncentravusių stambiųjų prekybininkų rankose“, – tikina R. Apulskis.
Geras pavyzdys, pasak jo, būtų pardavimo laiko ribojimas, nes paveiktų visus prekybininkus ir alkoholio rūšis vienodai.
R. Apulskis sako, kad situaciją ištaisytų privalomas alkoholio prekybos licencijų perregistravimas, kur būtų galima suteikti papildomą informaciją, prekybos plotą, apyvartas.
„Perregistruoti tas licencijas įmanoma iki šių metų vidurio ir žinotume realią situaciją, kiek yra prekybos vietų, kokio jos dydžio“, - sako jis. Anot jo, šiuo atveju labai svarbus išlieka nelegalios prekybos klausimas regionuose.