Jonaviškė Irena (vardas pakeistas – aut. past.) socialiniuose tinkluose pasidalino nuotrauka, kurioje – ketvirtokų matematikos vadovėlio užduotys. Moteriai pasipiktinimą sukėlė du uždaviniai, kuriuose vaikų prašoma palyginti prieglaudose namus radusius ir nugaišusius gyvūnus.
„Kas kuria tokias nesąmonės? Mergaitė nesenai prarado šuniuką – sprendė ir verkė... Čia normalu?”, – klausė Irena.
Vadovėlyje minimos realios gyvūnų globos organizacijos – Kaune įsikūręs „Nuaras“ bei Vilniaus „Lesė“.
Moters įrašas netruko pasklisti internete. Žmonės uždavinius vertino įvairiai – vieni teigė, jog tai absurdas ir ragino kreiptis į vadovėlio sudarytojus. Kiti visgi laikėsi nuomonės, jog tokio amžiaus vaikams jau pats metas susipažinti su realiu pasauliu.
Leidykla „Šviesa“ apgailestauja dėl nemalonios patirties
Pasipiktinimą sukėlęs serijos „Šok” matematikos vadovėlis „Riešutas” buvo sudarytas prieš beveik 13 metų ir leidyklos „Šviesa“ leistas tarp 2008 ir 2011 m.
Pasak leidyklos atstovės Ingos Šližienės, naujesniuose vadovėlio leidimuose minimos užduotys jau yra pakeistos.
„Apgailestaujame dėl šios nemalonios patirties. Deja, mokyklos vadovėlius naudoja 10-15 metų. Per tokį ilgą laiką keičiasi ne tik vertybinės visuomenės nuostatos, bet ir požiūris į tam tikrus dalykus, keičiasi mokomųjų programų turinio reikalavimai ir panašiai. Stengiamės nuolat peržiūrėti turinį ir jį atnaujinti, o senesnio turinio vadovėlių komplektais neprekiaujame.
Ši Jūsų minima užduotis yra atnaujinta, tačiau mokyklose vadovėlių naudojimo laikas nėra reglamentuojamas ir leidykla neturi galios kontroliuoti šio proceso.
Leidykla „Šviesa“ nuolat siūlo ugdymo įstaigoms įsigyti naujo arba atnaujinto turinio mokomuosius komplektus, kurių asortimento pasiūlymą turime gana platų“, – rašoma leidyklos atsiųstame komentare.
Psichologė: tokių užduočių būti neturėtų
Užvirus diskusijai apie šių užduočių tinkamumą socialinėje erdvėje atsirado nemažai pateisinančių komentarų. Esą būdami ketvirtoje klasėje vaikai jau turėtų būti susipažinę su gyvybės ir mirties dėsniais.
„Tai yra realybė, aplinkoje miršta žmonės, gyvūnai ir taip toliau. Normalu, kad skaudu, bet tai vyksta kasdien, todėl nemanau, kad blogai, jog vaikai yra su tuo supažindinami.
Pripažinkime, mes tėvai saugome vaikus nuo bet kokios neigiamos situacijos, ir nepasakojama apie mirtis ir panašiai, o čia paskaičius vaikams kyla tam tikrų klausimų, tai va ir pakalbam apie viską”, – rašė viena komentatorė.
Psichologė Šarūnė Vienė sako, jog mokyklinių užduočių, kuriose reikėtų skaičiuoti mirusius gyvūnus, tikrai neturėtų būti: „Mirties tema kalbėti reikia, bet ne tokių uždavinių pagalba".
Jos nuomone, kalbos apie mirtį pedagoginiame kontekste visiškai vengti nereikėtų. Tinkamai apipavidalintos tokios temos žalos vaiko psichikai esą nepadarys, tačiau bet kokiu atveju svarbu įvertinti tai, kaip jas pateikia ir paaiškina mokytojai bei patys tėvai.
„Iš tikro saugoti ketvirtoko tikrai nereikėtų nuo mirties temos. Žalos gal ir nepadarys, bet tai priklauso ir nuo mokytojo interpretacijos, kaip mokytojas pateiks tokį uždavinį.
Jį turėtų ne vienas ketvirtokas skaityti, o jam turėtų pakomentuoti suaugusysis. Paklausti vaiko, ar jam kyla kažkokių klausimų, kaip jis tai supranta“, – aiškina Š. Vienė.
Ekspertės teigimu, uždavinio sprendimą galima paversti ir emocinio intelekto pamoka.
„Gal viskas tvarkoje ir vaikui viskas aišku. O gal jam kils kažkokių neigiamų jausmų, liūdesys, įvairiausi klausimai. Suaugęs šalia turėtų pakomentuoti ir atsakyti. Tų temų bijoti nereikia, tai yra gyvenimo dalis. Nereikia per daug saugoti, burbule vaikų auginti“, – komentuoja psichologė Š. Vienė.
Susidūrėte su panašia problema? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
