„Taip. Tiesiog palikime tai kaip yra, tai mano apsisprendimas“ – BNS pirmadienį sakė jis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, jog valstybės valdomų įmonių valdybos turi būti skaidrios, jų narių reputacija neturi kelti abejonių.
„Nuo pat pirmų darbo šioje ministerijoje dienų kalbu apie būtinybę valstybės valdomoms įmonėms turėti stiprias, skaidrias valdybas. Visiškas prioritetas – pasitikėjimas, reputacija, neturi būti ne tik privačių interesų konflikto, bet ir jo regimybės. Šie principai turi būti taikomi ir valdybų atrankose“, – BNS atsiųstame komentarė sakė M. Skuodis.
Savo „LinkedIn“ paskyroje A. Šliupas rašo, jog įteikė pareiškimą ministrui ir nenori būti kliūtimi.
„Sprendimas, pripažinsiu, sunkus, nes logistikos ir aviacijos sektoriuje Lietuvoje bei tarptautinėje arenoje dirbu daugiau nei 20 metų (...). Visgi visada palaikau sklandų valstybės darbą, todėl kliūtis nenoriu ir nesiruošiu būti“, – teigė jis.
Jis pabrėžė, kad aviacijos sektoriaus problemas reikia spręsti čia ir dabar, o iššūkių yra daugiau nei realių galimybių.
„Pavyzdžiui: kokia yra Lietuvos oro uostų vystymo politika, kai dar 2017 metais buvo atsisakyta įgyvendinti ilgalaikę trijų oro uostų vystymo strategiją koncesijos modeliu“, – rašo A. Šliupas.
A. Šliupas savo „Linkedin“ paskyroje kritikavo ir žiniasklaidą: „Gaila pripažinti, kad gyvename valstybėje, kurioje visuotinį teisingumą vykdo ne teismai, o žiniasklaida (...). Ji gali nebaudžiama pripažinti vieną iš mūsų kaltu net be įrodymų, o tik vadovaujantis prielaidomis ir įvykių interpretavimu viską pateikiant su vienu disclaimer‘iu „galimai ....“, „tikėtina, kad .....“, kas paneigs, kad ....“ ir pan. Taip akistatoje atsiduria keliasdešimties metų vienoje iš konkurencingiausių sričių patirtis prieš ((ne)šališką?) interpretaciją, – deja, patirtis pralaimi“.
Naujienų portalas 15min.lt pernai gegužę rašė, kad A. Šliupas, vadovaudamas Kauno oro uostui prieš 12 metų yra pasirašęs valstybei galbūt žalingą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos. Sandorį per teismą Lietuvos oro uostai bando atšaukti, o sklype iškilusius pastatus nugriauti.
Anot portalo, 2008 metais tuometis Kauno aerouostas be aukciono išnuomojo valstybinę žemę krovinių gabenimo ir sandėliavimo grupės „Hoptrans“ bendrovei Aviacijos paslaugų centras („APCargo“). „Hoptrans“ buvo gavusi 2 mln. eurų vertės Susisiekimo ministerijos užsakymą iš Kinijos gabenti medicinos apsaugos priemones.
Tai, kad žemė privačiai bendrovei atiteko be aukciono, Lietuvos oro uostai išsiaiškino tik praėjus dešimčiai metų po sutarties pasirašymo. Todėl bendrovė 2018 metais inicijavo ginčą teisme dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, jis dar nėra pasibaigęs.
Pats A. Šliupas 15min.lt tuomet sakė, kad sutartį pasirašė pagal tuometinius įstatymus, jis nemato ir jokio interesų konflikto.
Susisiekimo ministerija BNS pranešė, kad naujo valdybos nario bus ieškoma artimiausiu metu, o pirmininką iš likusių valdybos narių valdyba išsirinks tuoj pat po A. Šliupo atsistatydinimo.
Tris pagrindinius šalies oro uostus valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai valdybai vadovauti A. Šliupas paskirtas pernai kovą, o dirbti pradėjo balandžio pabaigoje. Jį paskyrė tuometis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Į valdybą A. Šliupas buvo paskirtas su dar dviem nepriklausomais nariais: Vilniaus šilumos tinklų bei viešosios įstaigos „Jaunimo linija” valdybos nare, verslo konsultante Egle Čiužaite bei įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ vadovu, asociacijos „American Chamber of Commerce in Lithuania“ valdybos pirmininku ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ garbės pirmininku Tadu Arvydu Vizgirda.
