Toliau nuo civilizacijos
Metęs statybininko darbą ir ankštą kambarį bendrabutyje, Rusijos Čeliabinsko miesto gyventojas išvyko į miškus gaudyti žuvies ir mėgautis gamtos grožiu. 54-ių metų amžiaus Aleksandras Riabininas apsigyveno tiesiog oloje – vietiniai gyventojai jį dėl to praminė „urviniu žmogumi“.
Apie tai, kaip jis pateko į šią vietą, Aleksandras pasakoja nenoriai. Jis teigia, kad kažkada tiesiog nusprendė kažką keisti savo gyvenime, todėl ir nuvyko ir mišką – kuo toliau nuo gyvenimiškų problemų: „Man gera gamtoje. Aš jau 10 metų gyvenu miške. Anksčiau kiekvienais metais statydavausi naują būstą, ieškodavau geresnės vietos. O čia, prie Troicko, jau trečius metus gyvenu. Čia ir upė šalia, ir gamta graži. Aš nemedžioju, tik gaudau žuvį, taip ir maitinuosi“.
Tikras namas
Jaukų Uralo atsiskyrėlio „namelį“ sunku pastebėti. Žiemą jis būna užverstas sniegu, o vasarą – slepiasi po miško žaluma. Rasti jį galima tik pagal vamzdį, kuris yra iškilęs – iš jo neretai rūksta dūmai. Prie Aleksandro gyvenvietės įrengta „infrastruktūra“ – šulinys, tualetas. Olos viduje – šildomas kambarys, tvarkinga lova. Kampe – knygos, kurias skaitydamas Aleksandras mankština protą: „Laisvalaikiu skaitau literatūrą, groju armonika. Pastaruoju metu turiu problemų su bronchais, nes apsiverčiau plaukdamas valtimi, dabar geriu žoleles, kurias pats susirenku miške“.
Aleksandras nėra nieko girdėjęs apie teroristinius išpuolius Rusijoje – Beslano tragediją, „Nord-Ost“ nelaimę ar sprogimus Maskvos metro. Jo nedomina ir pasaulinė finansinė krizė ar opozicijos mitingai Rusijoje. Jis teigia, kad mėgaujasi gyvenimu be interneto ir mobiliųjų telefonų. Tik kartą Aleksandrą buvo aplankę oficialūs asmenys iš priešgaisrinės tarnybos – įsitikino, kad gyvenvietė saugi ir išėjo: „Pažįstame Aleksandrą, seniai jau miške gyvena. Jis – darbingas vyras, negeria. Jokių nusiskundimų dėl jo negavome“.
Norėjo atsivesti ir mylimąją
Prie savo urvinio gyvenimo Aleksandras norėjo pripratinti ir savo mylimąją, su kuria susipažino netolimame kaimelyje. Iš pradžių moteris sutiko, netgi vieną vasarą išbuvo jo būste, bet pavargo nuo tokio gyvenimo ir sugrįžo atgal į civilizaciją.
„Žmonės pabėga nuo visuomenės ir patogumų, kai suvokia, kad pinigai – nėra svarbiausias dalykas gyvenime. Yra gerokai svarbesnių – mėgstamas užsiėmimas, šeima. Žmonės, kurie iki šiol mano, kad pinigai – pagrindinė vertybė, nesupras šio žmogaus ir jo elgesį laikys nenormaliu“, – teigia psichologas Sergejus Ivanovas.
Sugrįžti į miestą Aleksandras neplanuoja, jį tenkina toks gyvenimas miške. Vyras prisipažįsta, kad iš tiesų jaučiasi laimingas.
