Socialinė darbuotoja Žaneta Telšių savivaldybės socialinių paslaugų centre dirba su geriančiomis, besimušančiomis ir vaikų neprižiūrinčiomis šeimomis. Tik beauklėdama kitus, ši specialistė pražiopsojo tikrą savo sūnų Martyną (17 m.).
Su pora metų vyresniu draugužiu Audriumi Martynas, prieš pat 2008-ųjų Kalėdas sumušė 18 metų moksleivę, paskui dar išrengė ir numetė ant sniego mirti. Išsigandęs atsakomybės, Audrius mergaitei kovo 8-osios proga į ligoninę parašė atsiprašymo laišką, bet ji jo neperskaitė. Nes mirė.
Pusnuogė ant sniego
Telšiškė Zita Štainienė paskutinių 2008-ųjų dienų nepamirš iki mirties. Ankstų gruodžio 20-osios rytą, apie penktą valandą, ji skubėjo namo po naktinės pamainos. Pėdindama pro Birutės gatvėje esantį stadioną Zita sustingo lyg stabo ištikta – pamatė prie laiptų be sąmonės gulinčią jaunutę merginą! Striukė ir marškinėliai užversti iki kaklo, džinsai nusmaukti žemiau kelių.
Atvykę policijos pareigūnai nusikaltimo vietą apžiūrinėjo rūškanais veidais. Tiesioginių žmogžudystės liudytojų, jei jų buvo, jau ir pėdos ataušusios, o ligoninės medikai pranešė, kad mergina sąmonės tikrai ilgai neatgaus. Bus laimė, jei po tokio žvėriško mušimo, dar nuoga gulėjusi ant gruodo, ji iš viso kada nors atsipeikės.
Pareigūnams teko nusikaltimą pradėti tirti apeinant aplinkinius namus ir klausinėjant, gal kas nors ką nors įtartina matė.
Netoli stadiono stovi bendrabutis. Jo gyventojai policininkams papasakojo, jog gruodžio 19-ąją viename kambaryje iki paryčių triukšmingai linksminosi jaunimas. Gerokai po vidurnakčio, apie trečią valandą ryto, kaimynai jau ruošėsi triukšmadariams kviesti policiją, bet grįžo kambario savininkė ir sūnaus draugus išvarė.
Graudus merginos gyvenimas
Žmonės gerai girdėjo išeinančių jaunuolių šurmulį. Kažkas įsidėmėjo, kaip vienas lyg gaidžiukas šokinėjo, spygavo, girdi, jam kažkokia merga drįsusi striukę „Puma“ įplėšti!
Susidomėję pareigūnai ėmė važinėti po išgertuvių dalyvių namus, ieškoti liudytojų – ir neprašovė. Netrukus išsiaiškinta, kad stadione be sąmonės rasta mergina vardu Edita. Ji su savo kavalieriumi Audriumi Pronckumi dalyvavo išgertuvėse.
Edita gyveno 13 kilometrų nuo Telšių, Dūseikiuose. Nelaimingas, nuskriaustas likimo tai buvo vaikas. Ilgai sirgusi, prieš metus mirė Editos mama, o tėvas – sunkus, nevaikštantis invalidas. Ir pati Editėlė gimė silpnos sveikatos, vėliau plaučius ilgai gydėsi sanatorijose.
Gruodžio 19-ąją mokykloje vyko eglutės šventė, joje linksminosi ir Edita. Netikėtai merginai paskambino jos kavalierius A. Pronckus, su kuriuo Edita draugavo jau apie metus.
Nelikus motinos, nebuvo kas nepatyrusiai merginai pataria vengti tokio kavalieriaus, kuris po miestą net žiemą vaikšto pasipuošęs sportiniu kostiumu bei sportbačiais. Žinoma, ne tai blogiausia. Baigęs vos 9 klases Audrius metė mokyklą, niekur nedirbo, nežinia iš kokių pajamų gyveno. Jis jau buvo teistas ir pasėdėjęs 15 parų už tai, kad sumušė žmogų.
Tėvai gina neklaužadą sūnų
Tačiau iki nelemtosios dienos A. Pronckus su Edita elgėsi gražiai. Tad kai kavalierius telefonu pakvietė atvykti kartu pasilinksminti Telšiuose su linksma jaunimo kompanija, Edita net nedvejojo. Kaip tik viena telšiškė mokytoja ruošėsi lengvuoju automobiliu važiuoti namo – ji merginą pavežė iki Žemaitijos sostinės.
Kartu su Edita bei A. Pronckumi bendrabutyje netoli stadiono gėrė ir Audriaus bičiulis nepilnametis Martynas. Tikras nesusipratimas, kad šio vaikino motina Telšių savivaldybės socialinių paslaugų centre dirba su rizikos šeimomis, o jos sūnus Martynas dar 2006 metais pakliuvo į policijos įskaitą. Jis blogai mokėsi, ėmė išgėrinėti, kažkur valkiotis, kol tokie nuotykiai kartą baigėsi policijoje ir teisme. Martynas buvo nuteistas už vagystę, tik jo, pirmą kartą teisiamo nepilnamečio, pagailėjo ir nepasodino.
Tik Martynas to neįvertino, išvadų nepadarė. Pasak šį vaikiną pažįstančių telšiškių, nieko keista, nes abu tėvai labai gina savo atžalą. Teisme Martyno tėvas Rolandas Monstvilas užsipuolė žurnalistus, o motina Žaneta Monstvilienė piktinosi, kodėl „Akistata“ drįsta skambinti jai į darbą, kamantinėja apie sūnų.
Žaginti apalpusios nesiryžo
Bendrabutyje pasigėrę Martynas su Audriumi visai sužvėrėjo. Išeinant laukan, dar koridoriuje, A. Pronckus smogė Editai į veidą. Esą už tai, kad mergina įplėšė jam striukę.
Vieno smūgio neužteko. Lauke, jau priėjus stadioną, Audrius vėl ėmė Editą mušti. Šalia ėjęs Martynas prisidėjo. Kai žiauriai pridaužyta mergina nugriuvo, girti vaikinai ją spardė, šokinėjo ant galvos.
Kai sumuštoji prarado sąmonę, A. Pronckus jai ant galvos užvertė striukę, numovė džinsus. Tik žaginti sąmonės neturinčios moksleivės nesiryžo. Abu pačiupo už kojų, nuvilko į patvorį ir numetė. Prieš pabėgant A. Pronckus nepamiršo iškraustyti kišenes – pavogė mobilųjį telefoną.
Suimti smurtautojai neneigė stadione abu mušę merginą, bet kaltę dėl žmogžudystės vertė vienas kitam. Jiedu net buvo patikrinti melo detektorium, bet taip ir liko neaišku, kurio smūgis ar spyris į galvą buvo mirtinas.
Nemoka gyventi laisvėje?
Tik kitą dieną sulaikytas policijos, A. Pronckus atsikvošėjo pakliuvęs į rimtą bėdą. Palaukęs porą mėnesių, ryžosi Editai į ligoninę parašyti laišką. Tikriausiai norėjo atsiprašyti, pasveikinti su artėjančia kovo 8-ąja... Pasveikino. Sąmonės taip ir neatgavusi mergina pernai kovo 8-ąją mirė...
A. Pronckus už žmogžudystę iš chuliganiškų paskatų nuteistas kalėti 12 metų. Kadangi Martynas dar nepilnametis, jam įstatymai švelnesni, todėl šis žudikas į koloniją išsiųstas 9 metams.
Jaunieji žmogžudžiai Editos seseriai turės sumokėti pustrečio tūkstančio litų už laidotuves, 30 000 litų už moralines kančias, o dar 10 000 litų – Ligonių kasai. Kadangi Martynas pinigų neturi, teismas už jį įpareigojo sumokėti toli gražu neskurstančius jo tėvus.
Atrodo, Martynas bus atvežtas į teismą išklausyti trečio nuosprendžio. Mat laukti teismo nepilnametis buvo paleistas. Ir, atrodo, po pusmečio spėjo suregzti naują rimtą nusikaltimą – dabar jis įtariamas plėšimu.
Sigitas STASAITIS
