Panašu, kad žiniasklaida praranda vis didesnę įtaką kontroliuoti valdžią. Vis tolsta tie laikai, kai eiliniai klerkai ar aukštas pareigas einantys pareigūnai kreiptų į ją dėmesį.
Gali rašyti kiek nori, ką nori, bet šuo loja, o karavanas eina. Jei pranešama, kad koks ministras europinius milijonus skiria su savo motina susijusiai įmonei, bet ir toliau vaikšto juokdamasis iš visų, tai normalu.
Jei koks finansiniais nusikaltimais apkaltintas Radviliškio ar Alytaus meras per kelerius metus nenuteisiamas, bylos vilkinamos, tai irgi viskas ok. Tokių pavyzdžių – apstu.
Valdžios vyrukai ir moteriškaitės žino: jei žiniasklaida ir paskelbs nešvarius jų darbelius, blogiausiu atveju atsipirks tik dėl akių iškelta (o vėliau ir numarinta) byla arba pasisėdėjimu kokioje nors svarstymo komisijoje.
Svarbu turėti užnugarį – partijoje, teisėsaugoje ar kitur. Nebaudžiamumas klesti, korupcija auga. Visi kviečia į kovą, tarp jų ir pati valdžia mojuoja karo vėliavomis, sėdėdama krūmuose. Juk reikia parodyti tautai, kad ji su liaudimi. O įkliuvus partijos bičiuliui geriausia raminti žodžiais: „Svarstysime, vertinsime, bet pirma reikia sulaukti tyrimo rezultatų.“
Rezultatai būna kaip visada... Nekaltas, nepasitvirtino arba nusižengė labai nežymiai, netyčia suklydo, savo kaltę suprato.
Pačios teisėsaugos ir specialiosios tarnybos dažnai naudojasi žiniasklaida. Įtaria kažką, pagauna gana aukštas pareigas einantį valdininką – visiems ištrimituoja (nors ir ne visada). Taip užsideda sau didelį pliusą: va, matote, kaip mes dirbame? Duokite ordinus ir premijas.
Ir kas po to? Kai pagautąjį su įkalčiais vėliau paleidžia ar panaikina kaltinimus (dažniausiai ne savo iniciatyva, o spaudžiami piramidės viršūnės), tada stoja tyla. Visuomenei tokie pareiškimai nėra viešinami.
Kiek Lietuvoje kali tikrai aukštas pareigas einančių pareigūnų? Nulis. Taip ir turi būti, juk pas mus nėra nei korupcijos, nei piktnaudžiavimo, nei organizuotų nusikalstamų politinių grupuočių. Nė vienos. Tiksliau – korupcija yra, bet tik ant popieriaus.
Už tai daug yra vagių ir chuliganų, kuriuos reikia ilgam izoliuoti. Pagrindinės teisėsaugos pajėgos turi būti skirtos būtent kovojant su tokia Lietuvos piktžole.
Yra ir daug kontrabandininkų. Neseniai generalinis prokuroras Darius Valys gyrėsi, kad jo pavaldiniai išaiškina vis daugiau tokių asmenų. Gal ir išsiaiškina, bet tai tik smulkmė – pavienės stintos. Pagrindiniai kontrabandos rykliai metų metus veikė ir veikia laisvai. Įkliūna tik vienas kitas. Ir tai neilgam.
Prokuratūros vadovas, atseit, nežino arba žino ir tyli, kad kontrabandos viršūnėlę globoja jo pavaldiniai bei aukšti politikai. Tik taip galima paaiškinti, kad iki šiol nepasodintas vienu iš kontrabandos banginių vadinamas buvęs policininkas Vilius Karalius.
Na ir kas, kad jis dabar laikomas suimtas, na ir kas kad bus teisiamas nebe pirmą kartą? Tarkime, geriausiu atveju nuteis jį vėl keleriems metams. Tai bus pavyzdys kitiems? Gal manote, kad ir jo milijoninį turtą (kitų asmenų vardais užrašytą) konfiskuos? Čia juk Lietuva, čia įstatymai skirstomi pagal „rangą“.
Manau, kad Lietuvoje atsirastų tūkstančiai, kuriems teisėsauga leistų susikrauti dešimtis milijonų litų už kelerius metus nelaisvės.
Donatas Stravinskas
